Reklama
Reklamos klausimais rašykite
(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)
„Super maistu“ vadinami daug mitybinių medžiagų, vitaminų, mineralų turintys maisto produktai. Išskirtinio „super maisto“ tikrai nebūtina ieškoti tik specializuotose sveikos mitybos parduotuvėlėse - tikrų vitaminų ir mineralų „bombų“ rasite kiekvienoje pievoje ir pamiškėje. Nepraleiskite progos ir prisirinkite pavasarį sužaliavusių augalų, kurie naudingi sveikatai ir labai skanūs!
Dalinamės naudingais patarimais ir mūsų mėgstamais receptais iš LaMaistas.lt ir projekto SkoniuBlogas.Lamaistas.lt dalyvių gėrybių skrynelių.
Laukinių augalų rinkimas
Valgomus laukinius augalus geriausia rinkti ankstyvą pavasarį, balandžio pradžioje ar viduryje, tuomet kai jie tik pradeda lįsti iš žemės. Vos sudygusiuose augaluose yra ypač didelė maisto medžiagų koncentracija. Daigeliai ir jauni lapeliai yra pačio maloniausio, švelnaus skonio, lengvai kramtomi.
Dauguma paaugusių valgomų augalų, nors ir tebėra tinkami maistui, bet yra nebe tokie skanūs, kartoki, kieti. Jeigu valgomus laukinius augalus renkate jau vėlesnį pavasarį ar vasarą, paieškokite kuo jaunesnių, šviesesnių lapelių.
Augalus rinkite švarioje vietoje, toliau nuo miesto ir automobilių taršos, didelių kelių, gamyklų ir pan. Augalus (ypač, jeigu juos džiovinsite) geriausia rinkti saulėtą, sausą dieną, jau nudžiuvus rasai. Lapelius stenkitės gražiai nupjauti peiliu arba nukirpti žirklėmis, nuo vieno augalo paimdami tik porą lapų, nepažeiskite ir neraukite augalo šaknų, kad jis ir toliau augtų.
Moteris renka česnakūnes, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Laukinių augalų vartojimas maistui
Laukiniai augalai ir jų mišiniai gali būti naudojami labai įvairiai - jie tiks salotoms, gėrimams, sriuboms, karštiesiems patiekalams, užkandžiams ir net padažams. Jeigu prisirinkote daug augalų arba norite pasiruošti atsargų žiemai, juos galite rauginti, džiovinti, jais pagardinti druską ar sumaišyti prieskonių mišinių.
Salotos. Pačius ankstyviausius ir švelniausius lapelius vertėtų naudoti salotoms. Lapelius smulkiai supjaustykite, galite įdėti agurkų, ridikėlių, svogūnų laiškų ar kitų mėgstamų daržovių. Salotas užtaisykite aliejumi ir citrinų sultimis, grietine ar natūraliu jogurtu, pagardinkite druska, pipirais.
Kokteiliai, glotnučiai. Laukiniai valgomi augalai puikiai tinka žaliųjų kokteilių ir glotnučių gamybai. Sutrinkite saują augalų su mėgiamais vaisiais, uogomis ar daržovėmis bei šlakeliu vandens ar augalinio pieno. Sveikatai naudingą kokteilį pagardinkite ir pagerinkite medumi, sėklomis.
Dilgėlių ir rūgštynių sriuba, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Sriubos. Paprastoms arba trintoms sriuboms puikiai ir tiks ir paaugę, nebe tokie jaunučiai laukiniai augalai. Pavasarį daugelis tradiciškai verda dilgėlių, o kiek vėliau ir rūgštynių sriubas, tačiau builiai ir garšvos taip pat tiks gardžiai sriubai.
Karštieji patiekalai. Ieškodami receptų ar įkvėpimo, prisiminkite, kad laukinius augalus karštiesiems patiekalams galima naudoti taip, kaip špinatus. Jų tinka įdėti į troškinius, blynus, omletą, varškėčius, varškės įdarą virtiniams ar cepelinams. Termiškai apdorotų augalų skonis bus silpnesnis, jie bus lengvai kramtomi, tad karštiesiems patiekalams tiks ir jau „praaugę“, ne tik vos išdygę augalai.
Užkandžiai. Pikantiškus, ryškesnio skonio valgomus augalus (pavyzdžiui, česnakūnes, builius, „praaugusias“ garšvas, lengvai pakepintus gysločius) galima smulkiai sukapoti ir įmaišyti į varškę, įdėti šaukštą grietinės, pridėti smulkinto česnako, pagardinti druska, pipirais ir patiekti kaip užtepėlę prie krekerių, skrebučių, keptos duonos. Šias žoleles taip pat galima sumaišyti su minkštu sviestu, jį truputį pasūdyti ir prieskoninį sviestą naudoti sumuštiniams, uždėti ant kepsnio.
Padažai. Laukiniai augalai puikiai tinka padažams. Pikantiškus, ryškesnio skonio valgomus augalus (pavyzdžiui, česnakūnes, builius, „praaugusias“ garšvas, lengvai pakepintus gysločius) galima panaudoti gaminant švelnesnį pesto ar aitresnį čimičiuri padažus.
Valgomi laukiniai augalai, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Rauginti laukiniai augalai. Laukinius augalus (labiausiai tinka dilgėlės, garšvos, kiaulpienių lapeliai) galima rauginti. Kruopščiai nuplautus augalų lapus patrinant sugrūskite į stiklainį ir užpilkite sūrymu (1 litre vandens ištirpinkite 1 šaukštą druskos), papildomai, kad būtų dar skaniau galima įdėti tarkuotų morkų, kopūstų, česnakų, svogūnų. Stiklainio neužsukite, bet pridenkite marle ar kitu audiniu ir rauginkite savaitę šiltoje patalpoje. Augalams įrūgus, stiklainį sandariai uždarykite ir laikykite šaldytuve iki metų. Rauginti laukiniai augalai - puikus pagardas prie keptos mėsos, jų taip pat galima dėti į troškinius, sriubas ar valgyti tiesiai iš stiklainiuko, norint organizmą papildyti gerosiomis bakterijomis.
Džiovintų laukinių augalų prieskoniai. Saulėtą, sausą dieną surinktus laukinius augalus džiovinkite šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Jeigu dar nėra pakankamai šilta arba augalai labai mėsingi, sultingi (pavyzdžiui, kiaulpienių ar raktažolių lapai), juos geriau džiovinkite elektrinėje džiovyklėje arba pravertoje, šiltoje (ne karštesnėje, nei 50 °C) orkaitėje. Džiovintus lapelius sutrinkite rankomis ar sumalkite kavamale. Šių miltelių galite berti į įvairius patiekalus, juos taip pat galite sumaišyti su druska, pipirais, kitais prieskoniais ir paruošti puikių prieskonių mišinių.
Laukinių augalų druska. Džiovintus laukinius augalus galite sumaišyti su druska ir turėsite žalios, maloniai kvepiančios ir patiekalams ypatingą skonį suteikiančios druskos. Su druska galima maišyti ir šviežius laukinius augalus - lapelius smulkiai supjaustykite ir sutrinkite su druska iki kol išsiskirs sultys. Šį mišinį sudėkite į stiklainį, sandariai uždarykite ir laikykite šaldytuve.
Valgomi laukiniai augalai
Didelė dalis Lietuvos pievose ir pamiškėse randamų augalų nėra nuodingi, tačiau tik dalis jų pasižymi puikiu skoniu ir aukšta mitybine verte. Siūlome susipažinti su dažniausiai renkamais, lengviausiai randamais, tikrai skaniais ir naudingais valgomais augalais.
Kiaulpienės
Kiaulpienės, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Kiaulpienė (dažniausiai vadinama tiesiog piene) - bene geriausiai pažįstamas pievų ir parkų augalas, kurį vartoti kaip maistą ir vaistą rekomendavo persų gydytojas Avicena. Kiaulpienių lapuose susikaupia daug eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų (ypač geležies, magnio).
Pirmieji pienių lapeliai dažniausiai pasirodo balandžio viduryje, o žydėti augalas pradeda balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje.
Maistui labiausiai tinka jauni, gležni lapeliai (didesni labai kartūs, patinka tikrai ne visiems, tačiau juos galima naudoti kaip prieskonį). Jaunus kiaulpienių lapelius dėkite į salotas (pavyzdžiui, paragaukite puikių mėlynųjų kopūstų ir kiaulpienų salotų), kokteilius, sutrinkite kiaulpienių pesto padažą.
Galima valgyti ne tik kiaulpienių lapelius, bet ir žiedus. Surinktais ir susmulkintais žiedlapiais galite paskaninti, o tuo pačiu ir papuošti, salotas, kepinius (pavyzdžiui, iškepkite nuostabaus skonio ir tikrai dailų kiaulpienių ir uogų tortą). Iš kiaulpienių žiedų gaminamas pienių medus - auksinės spalvos, maloniai kvepiantis sirupas. Juo galima pagardinti blynus, sulaistyti biskvitus, pasaldinti gėrimus. Žiedai taip pat naudojami pienių vyno gamyboje. Šis subtilaus, lengvo skonio gėrimas reikalauja nemažai darbo, tačiau tikrai nustebina jį ragavusius...
Dilgėlės
Dilgėlės, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Kaimuose puikiai žinoma, kad dilgėlėmis šeriami gyvuliai ir paukščiai greitai priauga svorio, auga stiprūs ir sveiki. Dilgėlėse labai daug baltymų - beveik tiek pat, kiek ankštiniuose. Jose gausu kraujo krešumą gerinančio vitamino K, imunitetą stiprinančio vitamino C, B grupės vitaminų, labai daug kalcio.
Piktžole laikoma dilgėlė labai nereikti aplinkai, todėl gali augti tiek namo pašonėje, tiek ir miško šabakštynuose. Augalas mėgsta drėgmę, paunksmę, tad dažnai randamas paupiuose, pelkėtose vietose, sodybose, po vaismedžiais. Dilgėlės pradeda dygti balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje.
Maistui naudojami jauni dilgėlių lapeliai. Iš dilgėlių verdama sriuba, ją galite išbandyti ne tik tradicinę, bet ir bulgarišką su grietinėle. trinamas dilgėlių pesto padažas, jų galima įmaišyti į bulvių košę, varškėtukus ar blynus. Tinklaraščio „Su šaukštu aplink pasaulį“ autorė Kristina siūlo pagaminti gruziniškas dilgėlių salotas - paštetą, žinoma, jaunučiai (juos nuplikykite ver dančiu vandeniu) lapeliai tiks ir įprastoms salotoms. Dideles dilgėles galima džiovinti ir plikyti jų arbatą, kuri naudinga sutrikus virškinimui, sveikstant po ligų, norint palaikyti normalią inkstų funkciją.
Rūgštynės
Rūgštynės, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Rūgštynės mielai auginamos darže, tačiau ar žinojote, kad jų galima rasti bene kiekvienoje pievoje ar pamiškėje? Orams jau įšilus, gegužės mėnesį išaugančiose rūgštynėse daug vitamino C, o taip pat ir kitų vitaminų (A, K, B grupės, E) bei mineralinių medžiagų (geležies, magnio, natrio, kalio).
Skaniausios jaunos rūgštynės, tačiau jas galite rinkti iki pat žydėjimo vidurvasarį, tuomet rūgštynių lapeliai jau labai tvirti, standūs, kartoki, beveik nebeturi būdingo, malonaus rūgštumo.
Iš rūgštynių verdama tradicinė rūgštynių sriuba, kuri būtinai pagardinama virtais kiaušiniais. Jos taip pat tiks salotoms (ypač skanios ridikėlių salotos su rūgštynėmis), pesto padažui, jų galima įdėti į omletą, varškės įdarą virtinukams ar cepelinams.
Garšvos
Garšvos, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Garšvos - sodininkų nekenčiamos, labai sparčiai plintančios ir ypač sunkiai išnaikinamos žolės. Siūlome su jomis ne kovoti, o valgyti! Seniau garšvos buvo naudojamos sergant podagra (jų lotyniškas pavadinimas - Aegopodium podagraria - siejamas su šia liga). Jose daug vitamino C, mineralinių medžiagų, jos sumažina spaudimą, tad yra naudingos sergantiems hipertenzija, tačiau žemą kraujo spaudimą turintiems šių žolių geriau vengti.
Garšvos išdygsta ankstyvą pavasarį, dažniausiai jau balandžio pradžioje ar viduryje. Nereiklios garšvos užima didelius patvorių, pamiškių plotus, auga pakelėse, miško aikštelėse. Nereikėtų valgyti gegužės pabaigoje pradėjusių žydėti garšvų - jos karčios, gali laisvinti vidurius.
Jaunų garšvų lapeliai švelnaus petražoles, morkas primenančio skonio, šiek tiek primena riešutus, tačiau paaugusios garšvos yra kartokos, valgant nemaloniai bado liežuvį. Garšvos puikiai tinka salotoms, troškiniams, sriuboms, kokteiliams.
Balandos
Balanda, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Iš Pietų Amerikos į mūsų virtuves atkeliavusios Bolivinės balandos daugeliui pažįstamos geriau už ant kiekvieno kampo augančias Baltąsias balandas. O pastarosios taip pat labai naudingos! Balandose daug skirtingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, jos naudingos sveikstant po ligų, kuomet kamuoja avitaminozė, nuovargis.
Balandos auga prie namų - apleistose sodybose, patvoriuose, šiukšlynuose, labai sparčiai dygsta darže. Balandos pradeda augti gegužės pradžioje, o nuo birželio ima žydėti.
Jaunos balandos skoniu primena špinatus, tad ir naudoti jas galite lygiai taip pat. Balandų dėkite į salotas, žaliuosius kokteilius, troškinius, ruoškite įdarą kepiniams, virtinukams, įmaišykite į varškėčių tešlą. Šiandien balandų subrandintos sėklos renkamos retai, tačiau senoliai jas sumaldavo ir sumaišydavo su miltais, kuriuos vėliau naudojo įvairiems kepiniams.
Raktažolės
Raktažolės, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Įvairios raktažolių veislės mielai auginamos kaip kambarinės ar darželio gėlės, o pavasarį pievas papuošia geltonai žydinčios Pavasarinės raktažolės. Belaukiant žiedų vertėtų prisirinkti jaunų, švelnių raktažolių lapelių. Juose netrūksta vitamino C, eterinių aliejų, mineralinių medžiagų.
Raktažolės mėgsta saulėtas vietas, sausesnę dirvą. Jos auga ant kalvelių šlaitų, pievose, sausų miškų aikštelėse. Raktažolės pradeda dygti ankstyvą balandį, o žydi balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje.
Raktažolių lapeliai neutralaus skonio gali turėti labai lengvo kartumo, primena salotų lapus. Anglai raktažolių lapų deda į omletą, o skandinavai sumaišo salotas su kitais lapiniais augalais ir jas tiekia prie bulvių. Raktažolių lapelius (taip pat ir žiedynus) galima užplikyti ir gerti kosulį palengvinančią, galvos skausmą malšinančią, raminančią arbatą.
Varnalėšos
Varnalėša, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Plačiais lapais ir kibiais žiedais „garsėjančios“ varnalėšos valgomos daugelyje pasaulio šalių, jas ypač vertina kinai, japonai. Varnalėšų lapuose daug vitamino C, skaidulinių medžiagų, eterinių aliejų.
Daugeliui puikiai pažįstamos varnalėšos auga apleistose sodybose, ūksminguose vaismedžių soduose, pakelėse, palaukėse. Varnalėšos išauga gegužės - birželio mėnesiais, o pradeda žydėti liepą - rugpjūtį.
Jauni varnalėšų lapai, ūgliai puikiai tinka salotoms, troškiniams, sriuboms. Jie neryškaus skonio, primena salotas. Varnalėšų lapelius vertina prancūzai, belgai. Maistui taip pat naudojamos saldokos varnalėšų šaknys, jos iškasamos rudenį ir ilgai, apie 2 val. verdamos raugintame piene. Rytuose virtos varnalėšų šaknys valgomos vietoje bulvių. Senovėje varnalėšų šaknis džiovindavo, maldavo ir sumaišydavo su miltais.
Gysločiai
Gyslotis, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Su gysločiais daugelis susipažino vaikystėje, kuomet sutrintus lapelius arba jų „gyslas“ glaudė prie nubalnoto kelio. Gysločiai iš tiesų sustabdo kraujavimą, skatina kraujo krešėjimą. Jų lapeliuose yra vitaminų C ir K, flavanoidų, fitoncidų, rauginių medžiagų. Jie gerina apetitą, naudingi sergant peršalimo ligomis, tačiau jų nereikėtų valgyti ar gysločių arbatos gerti, jeigu yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
Gysločiai atsparūs ir nereiklus augalai. Jų galima rasti bene kiekvienoje pievoje, takelio pakraštyje, pakelėje, griovyje, darže. Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį išaugantys gysločiai žydi birželio - rugsėjo mėnesiais.
Jauni gysločių lapeliai truputį primena aitresnio skonio salotas, jie vos rūgštūs, „traukia“ burną, tačiau puikus skonis atsiskleidžia gysločius lengvai pakepinus svieste. Pakepinti gysločiai turi labai malonų, riešutinį poskonį. Pakepinti gysločiai tiks varškės užtepėlėms, omletams, troškiniams, o švieži - salotoms. Gysločių lapelius galima džiovinti neaukštoje temperatūroje ir gardžiuotis sveikais traškučiais.
Kiškiakopūsčiai
Kiškiakopūsčiai, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Miškus puošiantys, šviesiai žali, gležni „dobiliukai“ yra puikaus skonio kiškiakopūsčiai, kurie dažniausiai siejami ne su maistu, o su ilgiausiu lietuvių kalbos žodžiu. Rūgštokuose kiškiakopūsčiuose yra labai daug vitamino C, tačiau yra ir inkstams kenkiančios oksalo rūgšties, tad šį augalą reikėtų valgyti saikingai.
Kiškiakopūsčiai auga ūksminguose mišriuose arba spygliuočių miškuose, ypač drėgnesniuose eglynuose. Pradeda dygti balandžio pabaigoje, o gegužės - birželio mėnesiais žydi baltais žiedeliais. Pražydę kiškiakopūsčiai, kaip ir dauguma valgomų augalų, nebėra skanūs, kietoki, prėski.
Kiškiakopūsčius reikėtų valgyti saikingai, jais labai tinka papuošti įvairius patiekalus, jų galima įdėti į salotas, papuošti sumuštinius ar krepšelius.
Česnakūnės
Česnakūnė, nuotraukos šaltinis Shutterstock
Retas atpažįsta česnakūnę, tačiau tikrai yra matęs šį augalą parke (vilniečiai ištisus česnakūnių „kilimus“ pamatys Vingio parke) ar miške. Česnakūnėse daug vitaminų C ir A, eterinių aliejų, jos paskatina virškinimą, gerina apetitą. Česnakūnių arbata seniau buvo skalaujamos burnos opelės, apiplaunamos sunkiai gyjančios žaizdos, votys.
Balandžio pradžioje išaugantis ir netrukus baltai pražįstantis augalas mėgsta paunksmę ir drėgmę. Česnakūnės auga parkuose, miškuose, prie vandens telkinių. Jas lengva atpažinti lapelius patrynus tarp pirštų - turi pasklisti ryškus česnakų kvapas.
Česnakūnės Lietuvoje maistui vartojamos retai, tačiau Kaukazo šalyse tai populiari prieskoninė žolelė. Česnakūnių lapeliai pikantiški, truputį karstelėję, turi lengvo garstyčių poskonio. Šiuos augalus geriau naudoti kaip prieskonį, saikingai. Jų galima įdėti į pesto padažą, jomis tinka apibarstyti virtas bulves, truputis česnakūnių tikrai pagardins paprastas salotas.
Žemiau rasite daugiau idėjų ir receptų, ką pagaminti iš Lietuvoje augančio "supermaisto":
Tai yra mano dažniausiai gaminami šiokiadienių pusryčiai, nes paruošiami kone akimirksniu, o kadangi ingredientai geri subalansuoti, sotumo suteikia bent 3-4 valandoms. Varijuojant šaldytomis uogomis, žalumynais ir kitais priedais skonis kaskart pavyks vis kitoks, o drauge ir bus proga pavasarį pakrauti kūną skirtingomis maistinėmis medžiagomis.
Receptą rasite čia.
Labai skanus ir maistingas pesto padažas. Jį tinka tepti ant duonelės, galima gardinti makaronus ir kaip tik sugalvosite. Šiam pesto gaminti galite naudoti ir kitokius mėgstamus riešutus ar sėklas (pvz. saulėgrąžas), o jeigu norite veganiško varianto be sūrio, galite jo nedėti, tiesiog įspauskite daugiau citrinos sulčių, kad subalansuotų skonį.
Receptą rasite čia.
Visai paprastai paruošiama ir labai skani rūgštynių sriuba tiesiai iš vaikystės. Patiekiame įleidę kiaušinį ar be lukšto virtu kiaušiniu, grietine. Tikras pavasario skonis!
Receptą rasite čia.
Skanutėlis kokteilis be pridėtinio cukraus, kuris pasotins ilgam - jame ne tik maistingieji bananai, bet ir pasukos! Kokteilis recepte ruošiamas su garšvomis, bet vietoje jų čia puikiai tiks ir dilgėlės!
Receptą rasite čia.
Kol kiaulpienės sultingos, neperaugusios, bandykime įvairius receptus ir ragaukime - kulinariniam eksperimentui puikiai tiks kiaulpienių pesto. Jis, kaip ir tradicinis, tiesiog tobulai dera su makaronais, pagardinti salotas ar kabinti duoniukais.
Receptą rasite čia.
Labai gardi, švelnaus skonio ir puikaus aromato sriuba su dilgelėmis. Ji kiek skiriasi nuo mums įprastos, tradicinės lietuviškos, pagardinta grietinėle. Patiks ir mažiems, ir dideliems.
Receptą rasite čia.
Puikus būdas rūgštynes paruošti kitaip. Šiose salotose susijungia panašūs į rūgštynių sriubos skoniai, bet jos gaivesnės, traškios ir labai greitai paruošiamos!
Receptą rasite čia.
Labai skanūs varškėčiai su pavasarinėmis dilgelėmis! Žinoma, galima bus kepti ir su vėlesnėmis, tik jas reikėtų papildomai nuplikyti, kad būtų švelnesnės. Jeigu nepavyksta rasti dilgėlių, galima ruošti ir su špinatais, jaunomis rūgštynėmis ar kitais lapiniais žalumynais.
Receptą rasite čia.
Norisi ko nors sotaus ir sveiko? Pamėginkite kiaušinių salotas su garšvomis! Tikriausiai, esate skaitę ar girdėję apie nepelnytai piktžole vadinamos garšvos naudą: valo kepenis, pagreitina medžiagų apykaitą, mažina kraujo spaudimą. Garšvos auga soduose ir daržuose, tad jų įsigijimas nieko nekainuoja.
Receptą rasite čia.
Pagaliau atėjo pavasaris ir galima džiaugtis mūsų sveikatai naudingais augalais. Šiandien ant stalo karaliauja dilgėlės. Nusprendžiau pradėti nuo dieviškai skanios trintos sriubos.
Receptą rasite čia.
Akimirksniu paruošiamas banano ir braškių kokteilis - labai skanus, natūraliai saldus ir maistingas. Kad pusryčiai būtų sotesni, kokteiliui vietoje vandens galite naudoti graikišką jogurtą.
Receptą rasite čia.
Rūgštynių sriuba - labai skani, pavasariška, tradicinė rūgštynių sriuba, kuri primena vaikystę.
Receptą rasite čia.
Saldus pienių vynas puikiai tiks prie įvairių vaisių, riešutų, gaivių desertų, o taip pat ir prie ryškesnio skonio sūrio, pavyzdžiui, sūrio su žaliuoju arba mėlynuoju pelėsiu. Pienių vyno gamyba reikalauja laiko ir dėmesingumo, tačiau procesas gan malonus, o rezultatas jus tikrai nustebins! Paruoštą pienių vyną reikėtų brandinti apie pusę metų.
Receptą rasite čia.
Rūgštynes galima konservuoti ir saugoti žiemai. O tuomet naudoti salotoms, sriuboms, troškiniams, padažams ar kitiems patiekalams gaminti. Beje, konservuoti jas labai nesudėtinga ir tikrai daug laiko tam nereikia.
Receptą rasite čia.
Labai gardžia šalta sriuba gali būti ne tik šaltibarščiai - išbandykite receptą ir su rūgštynėmis bei ridikėliais. Į sriubą puikiai tinka ir kitokie mėgstami žalumynai. Patiekti skanu vieną ar su virtomis bulvytėmis.
Receptą rasite čia.
Pienių medus - puikus duetas su arbata. Pienes rinkitės laukuose, atokiau nuo kelio, neužterštose vietose. Išbandykite ir būsite maloniai nustebinti!
Receptą rasite čia.
Kai dabar geltonuoja visos pievos pats metas kepti šiuos sausainius. Žinoma pienes rinkitės atokiau nuo kelio, nepurkštose pievose, kad žiedlapiai nebūtų užteršti. Sausainiai įdomaus ir išraiškingo skonio, švelniai gelsvi ir kvapnūs. Iš nurodyto ingredientų iškepiau 1 skardą sausainių.
Receptą rasite čia.
Labai skani bulvių košė airiškai - ji ryškaus, ypatingo skonio, todėl puikiai tiks ne tik kaip garnyras, bet ir kaip pagrindinis patiekalas. Tai puiki proga sezoninius žalumynus integruoti į kasdienę mitybą taupiai ir labai skaniai.
Receptą rasite čia.
Gaivios, traškios, maistingos ir pilnos vitaminų salotos - čia ir kopūstai, ir kiaulpienės. Su lengvu aliejaus užpilu ir saulėgrąžomis - labai skanu!
Receptą rasite čia.
Dar vienas puikaus, greitai ir nesudėtingai pagaminamo pesto receptas - šį kartą su rūgštynėmis ir petražolėmis. Padažas turi truputį malonaus kartumo, puikiai dera su vištiena.
Receptą rasite čia.
Pavasarį žaliuosius blynus kepame iš dilgėlių! Tradiciniai suomiški blyneliai, minkšti išlieka ir atvėsę. Rekomenduojame išbandyti!
Receptą rasite čia.
Tai ne tik ypatingai skanus šis gruziniškas paštetas - salotos, bet ir tik pažiūrėkite, koks gražuolis! Salotos gana sočios, patiekiamos tepant ant skrebučio.
Receptą rasite čia.