Viskas apie želatiną - kaip teisingai paruošti, kiek jos naudoti, kuo skiriasi rūšys ir dar daug naudingų momentų!

AUTORIUS:
LaMaistas.lt, 2018-06-20
Viskas apie želatiną
@ Shutterstock

Želatina naudojama, gaminant daugybę skirtingų patiekalų: spalvingus želė desertus, nekeptus tortus, švelniąją panna cotta, tirštinant džemus, o taip ir ruošiant nesaldžius drebučius, užpiltines su daržovėmis, mėsa, žuvimi... Tad pažinti ir „įvaldyti“ želatiną tikrai verta! O nenorintiems naudoti gyvūninės kilmės želatinos arba ieškantiems kitokių skonių siūlome susipažinti ir su kitais tirštikliais.


 
ŽELATINOS RŪŠYS: kuo skiriasi, kurią rinktis ir kaip naudoti?
 
Želatina - mums geriausiai pažįstamas ir plačiausiai naudojamas tirštiklis, standiklis. Želatina skaidri, bespalvė arba gelsva medžiaga, beveik neturinti skonio. Ji yra gyvūninės kilmės, gaunama iš jungiamojo audinio baltymo kolageno. Želatinai gaminti dažniausiai naudojami galvijų kaulai, oda (būtent dėl želatinos susidarymo po ilgesnio virimo sustingsta šaltiena).
 

Želatina

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Želatina būna skirtingų rūšių:

Želatina grūdeliais. „Senoviška“ želatina stambiais arba kiek smulkesniais grūdeliais įprastai yra truputį gelsvesnės spalvos, ji turi neryškų poskonį, bet, lyginant su kitų pavidalų želatina, yra gerokai pigesnė. Ši želatina tinkama įvairiems patiekalams, tačiau ją prieš naudojimą būtina išbrinkinti ir ištirpinti.

Reikiamas kiekis. 1 litrui vandens reikia apie 20 g želatinos.
Dėmesio! Visuomet perskaitykite ant pakuotės esančią informaciją! Želatinos „stiprumas“, t.y. gebėjimas sustingdyti skysčius skiriasi, tad vadovaukitės konkretaus gamintojo rekomendacijomis.

Brinkinimas. Želatiną rekomenduojame būtinai pabrinkinti. Želatiną pabarstykite ant šalto vandens (ar kito skysčio, pavyzdžiui, sultinio) paviršiaus (1 šaukštui želatinos reikės apie 50-60 ml skysčio). Želatiną barstykite lyg druską, žiupsneliais. Svarbu, kad visas indelyje esančio vandens paviršius būtų padengtas želatinos grūdeliais arba milteliais. Jeigu želatiną tiesiog suversite į vandenį, grūdeliai sulips į krūvelę ir blogai išbrinks.
Želatiną stambiais grūdeliais brinkinkite ilgiau, apie 10 min., smulkesniais - trumpiau, užteks ir 5 min.

Tirpinimas. Išbrinkusią želatiną reikia ištirpinti virš verdančio vandens garų. Indelį su vandeniu ir jame išbrinkusia želatina statykite į puodą su lėtai verdančiu vandeniu ir nuolat maišant ištirpinkite želatiną. Jokiu būdu neleiskite vandeniui su išbrinkusia želatina užvirti! Norėdami įsitikinti, ar želatina visiškai ištirpo, tiesiog įdėmiai apžiūrėkite šaukštą, kuriuo maišote - jeigu jis tebėra aplipęs neištirpusiomis želatinos granulėmis, reikės dar truputį pašildyti ir patirpinti.
Išbrinkusią želatiną taip pat galima ištirpinti mikrobangų krosnelėje. Ją (su visu skysčiu) pakaitinkite 25-40 sekundžių, nustatę vidutiniškai aukštą galingumą (apie 600W). Rekomenduojame iš pradžių pakaitinti trumpiau, patikrinti, ar ištirpo ir, jeigu reikia, dar šiek tiek pakaitinti. Svarbu, kad skystis perdėm neįkaistų ir neužvirtų! Vis tik, tikimybė, kad želatina perdėm įkais ir užvirs yra didelė, „sužiūrėti“ neturint praktikos gan sudėtinga, tad, mūsų manymu, tirpdymas virš verdančio vandens garų yra patikimesnis ir lengvesnis.

Įmaišymas. Virš karšto vandens garų ar mikrobangų krosnelėje ištirpintą želatiną atvėsinkite, tačiau prisiminkite, ji turi išlikti vos šilta, nepradėjusi ar tik vos pradėjusi stingti.
Jeigu į stingdomą pagrindą (ypač jeigu pastarasis šaltas, pavyzdžiui, iš šaldytuvo ištrauktas kremo ruošinys) supilsite labai karštą želatiną, ji sušoks į gumuliukus. Jeigu želatina bus per šalta, jau gerokai apstingusi, ji tolygiai nepasiskirstys pagrinde, nepavyks visko išplakti iki vienalytės konsistencijos.
Įmaišymas bus patikimesnis, jeigu truputį atvėsintą želatiną iš pradžių sumaišysite su dalimi stingdomo pagrindo (stikline sultinio, keliais šaukštais kremo ar vaisių tyrės ir pan.), o tuomet šį mišinį supilsite į bendrą indą.
Želatiną visuomet pilkite po truputį ir kaskart nedelsdami labai dėmesingai viską perplakite šluotele ar mikseriu.
 

Želė

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Tirpi želatina milteliais. Sparčiai populiarėja ypač smulki, iki miltelių sutrinta želatina, kurios nereikia brinkinti. Ji yra brangesnė, tačiau lengviau ir greičiau ištirpsta, tolygiau pasiskirsto po visą ruošiamą patiekalą.
Miltelių pavidalo želatina puikiai tinka įvairiems patiekalams gaminti.

Reikiamas kiekis. 1 litrui vandens reikia apie 20 g želatinos.
Dėmesio! Visuomet perskaitykite ant pakuotės esančią informaciją! Želatinos „stiprumas“, t.y. gebėjimas sustingdyti skysčius skiriasi, tad vadovaukitės konkretaus gamintojo rekomendacijomis.

Tirpinimas. Tirpios želatinos nereikia brinkinti, ji puikiai ištirpsta karštame (bet ne verdančiame!) vandenyje (1 šaukštui šios želatinos reikės 5-6 šaukštų vandens). Vadovaujantis ant pakelio nurodytomis instrukcijoms želatinos miltelius tereikia užbarstyti ant karšto vandens paviršiaus ir gerai išmaišyti, kad želatina ištirptų.

Įmaišymas. Ištirpintą tirpią želatiną į gaminius įmaišykite taip pat, kaip ir ištirpintą želatiną grūdeliais. Reikia palaukti, kol tirpioji želatina truputį atvės, o tuomet ją plona strovele, kaskart labai gerai perplakant šluotele ar mikseriu, įmaišyti į stingdomą gaminį.
 

Panna cotta

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Želatina lapeliais. Želatinos gaminimo metu ji gali būti išdžiovinama reikiamo dydžio lakštais ar smulkesniais lapeliais. Šių lapelių kaina panaši arba truputį didesnė už smulkios, iki miltelių sutrintos želatinos. Lietuvoje želatinos lapeliai dar nėra itin populiarūs, tačiau jų tikrai aptiksite specializuotose gurmaniškų ar konditeriams skirtų prekių parduotuvėlėse, o kartais - ir didesniuose prekybos centruose.
Želatinos lapeliai tirpsta ir patiekale pasiskirsto prasčiau nei kitų pavidalų želatina, tad juos naudojant būtina stingdomą masę labai kruopščiai išplakti šluotele arba mikseriu.
Želatinos lapeliai yra visiškai skaidrūs ir neturi želatinai būtingo poskonio. Jų nereikia tirpinti vandenyje (ar kitame skystyje), tad juos patogu naudoti, jeigu nenorite į gaminį pilti papildomo skysčio (pavyzdžiui, jeigu gaminate kremą tortui ar desertinius putėsius).

Reikiamas kiekis. 1 litrui vandens reikia 12 mažų lapelių (apie 20 g) šios želatinos.
Dėmesio! Visuomet perskaitykite ant pakuotės esančią informaciją! Želatinos „stiprumas“, t.y. gebėjimas sustingdyti skysčius skiriasi, tad vadovaukitės konkretaus gamintojo rekomendacijomis.

Brinkinimas. Želatinos lapelius prieš naudojimą būtina išbrinkinti šaltame vandenyje (1 lapeliui reikės stiklinės, t.y. apie 250 ml šalto vandens). Reikiamą lapelių kiekį tiesiog užpilkite šaltu vandeniu ir palaukite 10 min. Suminkštėjusius, lanksčius želatinos lapelius ištraukite ir nuo jų švelniai nuspauskite skysčio perteklių.

Tirpinimas. Išbrinkusius lapelius įdėkite į indelį ir jį pastatykite virš lėtai verdančio vandens garų. Lapelius maišykite iki kol jie pavirs skysta, vienalyte mase.
Lapelius taip pat galima ištirpinti mikrobangų krosnelėje. Juos įdėkite į indelį ir kaitinkite mikrobangų krosnelėje, nustatę labai žemą galingumą (apie 100W). Pakaitinkite 10 sekundžių, tuomet ištraukite, permaišykite ir pakaitinkite dar 10 sekundžių. Kartokite iki kol lapeliai ištirps.
Tirpinant išbrinkusius želatinos lapelius (nesvarbu ar virš verdančio vandens garų, ar mikrobangų krosnelėje) papildomai vandens pilti nereikia!

Įmaišymas. Virš karšto vandens garų ar mikrobangų krosnelėje ištirpintų lapelių masę truputį atvėsinkite ir pilkite tiesiai į skystį ar kitą pagrindą. Želatiną pilkite po truputį ir kaskart nedelsdami labai dėmesingai viską perplakite šluotele ar mikseriu.



PATIEKALŲ SU ŽELATINA GAMINIMAS: naudingi patarimai

Išmokti taisyklingai išbrinkinti ir ištirpinti želatiną yra tik menkutė darbo dalis - teisingas jos kiekio nustatymas, formos pasirinkimas, dailus desertų sluoksniavimas ar puošimas gardžiais priedais yra didesni iššūkiai.

Želatinos kiekio pasirinkimas. Ant pakelių dažniausiai rašomas želatinos kiekis, reikalingas sustingdyti 1 litrą vandens, tačiau vandens įprastai juk nestingdome... Gaminant būtinai atsižvelkite į receptą, o jeigu eksperimentuojate prisiminkite, kad saldūs, riebesni gaminiai (pavyzdžiui, kremai, grietinėlės desertai, daug cukraus turinti želė ir pan.) gerai stingsta ir su mažesniu želatinos kiekiu. O štai sūrūs ir rūgštūs - atvirkščiai, gaminant juos želatinos reikėtų naudoti daugiau.
Želatinos kiekis priklauso nuo gaminio patiekimo būdo. Jeigu želė ar drebučius tieksite taurėse, želatinos galite naudoti mažiau, svarbiausia, kad gaminys sustingtų, tačiau tvirtumas jam nebūtinas. Kita vertus, jeigu gaminį iš formos išversite į lėkšę, svarbu, kad jis išlaikytų formą, neišskystų į šalis, tuomet želatinos reikėtų naudoti daugiau.
Prieš pradedant eksperimentuoti rekomenduojame peržiūrėti mūsų atrintus, 36 patikimus skanutėlių žėlė tortų ir desertų receptus. Jie padės susidaryti įspūdį, kiek želatinos reikia gaminant įvairius skanumynus.
 

Putėsiai desertas

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Per mažai želatinos. Jeigu patiekalas nesustingo, nes įdėjote per mažai arba prastesnės kokybės želatinos, galite jį ir vėl pakaitinti, ištirpinti, įmaišyti dar truputį ištirpintos želatinos, gerai išmaišyti ir vėl sustingdyti. Su želatina sustingdytą patiekalą galima ištirpinti ir vėl sustingdyti net kelis kartus.
Svarbu tirpinti lėtai ir „švelniai“, geriau tirpinkite ne puode, o virš karšto vandens garų, t.y. indą su tirpinama mase pastatykite ant puodo su lėtai verdančiu vandeniu.
Jeigu tirpinate želė su vaisiais ar drebučius su įvairiais priedais, ištirpintą skystį reikės perkošti, palaukti kol jis apstings ir tik tuomet vėl įmaišyti koštuve likusius priedus.

Formos pasirinkimas. Įvairūs gaminiai su želatina tradiciškai dažniausiai buvo stingdomi metalinėse formose. Metalas yra puikus šilumos laidininkas, šiluma iš į jį supiltos stingdomos masės greitai „išgaruoja“. Be to metalinę formą prieš tai galima atvėsinti šaldytuve ar palaikius po šaltu, tekančiu vandeniu ir taip dar labiau paspartinti stingimo procesą.
Šiandien populiaresnės silikoninės formos, kurios taip pat puikiai praleidžia šilumą, o sustingusį gaminį iš jų išimti gerokai lengviau, nei iš metalinės formos.
Stiklinės, keramikinės formos ar indai taip pat tinka, tačiau gaminiai jose stings kiek lėčiau, o juos išimti bus sudėtingiau.

Stingdymas. Tikslus patiekalų su želatina stingimo laikas priklauso nuo daugelio faktorių: formos dydžio, stingdomo skysčio, priedų kiekio ir pan.
Paprasti, nedideli želė desertai šaldytvuve turėtų visiškai sustingti per porą valandų, tačiau jeigu į juos pridėsite uogų, jie stings dvigubai ilgiau.
Stingdymui paruoštą gaminį rekomenduojame uždengti maistine plėvele ar folija, kad „neprisigertų“ įvairių šaldytuvo kvapų. Jį stingdykite vidurinėje arba apatinėje šaldytuvo lentynoje, kur temperatūra žemesnė.
 

Sluoksniuotas želė desertas

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Sluoksniuotų gaminių stingdymas. Sluoksniuotų gaminių paruošimas yra gerokai ilgesnis - pirmasis sluoksnis turi beveik visiškai sustingti, prieš pilant antrąjį sluoksnį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į „beveik“ - palietus sluoksnį pirštu, pirštas turi truputį prilipti. Jeigu sluoksnis bus nelipnus, t.y. visiškai sustingęs, antrasis sluoksnis prie jo taip gerai neprilips, tad išėmus desertą sluoksniai gali nesilaikyti tarpusavyje, nuslinkti į skirtingas šalis. Kita vertus, jeigu pirmasis sluoksnis bus per mažai sustingęs, tai užpylus antrąjį, sluoksniai susilies.
Antrasis (ir visi paskesni) pilamas sluoksnis turi būti visiškai atvėsęs, kad neaptirpdytų pirmojo.
Naują gaminio sluoksnį reikia pilti labai atsargiai, lėta srovele, kuo arčiau formos arba po truputį dėti šaukštu. Intensyvi srovė ar geitas supylimas gali pažeisi pirmojo sluoksnio vientisumą, išplauti duobelę.

Šaldymas. Stingdymui paruoštą želė ar drebučius reikia palikti sutvirtėti šaldytuve, o ne užšaldyti šaldymo kameroje. Paruoštus skanėstus taip pat reikėtų paskubėti suvalgyti, jų užšaldyti ateičiai negalima. Šaldymas pažeidžia želatinos struktūrą, želė dažnai išsisluoksniuoja, pakinta jos išvaizda ir tekstūra.
Į šaldymo kamerą gaminį su želatina galite įkišti tik labai trumpam, vos kelioms minutėms, kad jis greičiau atvėstų ir toliau sparčiau stingtų šaldytuve.

Išėmimas iš formos. Jeigu norite, kad sustingdytas gaminys lengvai išsiimtų iš formos, ją reikėtų apipurkšti ar aptepti plonyčiu aliejaus sluoksneliu, tuomet drebučiai lengvai išslys. Tiesa, dėl aliejaus drebučiai gali būti neskaidrūs, tarsi padengti blyškia plėvele, tad šis būdas netinkamas, jeigu ruošiate skaidrų gaminį.
Formą prieš užpildymą taip pat galima perlieti šaltu vandeniu, jis nepalieka jokių žymių, truputį palengvina gaminio išėmimą (tiesa, tepant formą aliejumi gaminius išimti lengviau).
Prieš išimdami gaminį iš formos, kraštelius labai švelniai apveskite peiliu, o tuomet prie formos dugno priglauskite lėkštę ir formą apverkite. Gaminys turėtų lengvai išslysti.
Jeigu gaminys įstrigo, silikoninę formą lengvai palankstykite, ir gaminį iš jos tarsi išverskite. Jeigu forma tvirta, pagaminta iš metalo, tvirto plastiko, stiklo ar keramikos, jos kraštus stipriau patapšnokite delnu.
Formą taip pat galima įstatyti į šiltą (bet ne karštą!) vandenį, palaukti 10 sekundžių (ilgiau, jeigu forma lėtai šyla, pavyzdžiui, jeigu ji stiklinė ar keramikinė), kol krašteliai lengvai aptirps ir atšoks nuo formos. Tuomet paruoštą skanėstą lengvai išverskite į lėkštę ir bent 20 minučių grąžinkite į šaldytuvą, kad ir vėl visiškai sutvirtėtų.
 

Forminė želė

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Laikymas. Įvairius želė, nekeptus tortus, drebučius ir kitus gaminius su želatina prieš tiekiant patartina laikyti šaldytuve. Jų galiojimo laikas priklauso nuo tikslios sudėties, pavyzdžiui, paprastą želė ar sluoksniuotus želė desertus šaldytuve galima laikyti maždaug savaitę. Želė ar želė desertus su vaisių gabaliukais - trumpiau, 2-3 dienas.

Tolygi konsistencija. Jeigu norite, kad stingdomo patiekalo konsistencija būtų dar tolygesnė, kad tikrai neliktų nė vienos neištirpusios želatinos granulės ar prastai išmaišyto želatinos lapelio gumulėlio, įmaišydami ištirpintą želatiną, ją perkoškite per labai smulkų sietelį.

Tolygus vaisių ar kitų priedų pasiskirstymas. Gamindami įvairius desertus ar užkandžius su priedais, norime, kad jie pasiskirstytų tolygiai, t.y. nenuslinktų į formelės dugną. Rezultato pasieksite, jeigu vaisius, uogas, aguonas į želė, ar daržoves, mėsą į sultinį įmaišysite, kuomet naudojamas skystis jau truputį apstings, primins tąsų gelį.
Labai svarbu atitaikyti tinkamą momentą. Jeigu skystis su ištirpinta, jį stingdančia želatina bus per šiltas, nepakankamai apstingęs, jis „neišlaikys“ priedų ir jie nuslinks į formos apačią. Jeigu želė ar drebučių masė bus sustingusi per daug, tai įmaišant priedus susidarys oro burbuliukai.
 

Želė su vaisiais

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Želatiną tirpdantys vaisiai. Kai kurie vaisiai turi specifinių fermentų (pavyzdžiui, bromelaino, aktinidino ir kt.), tirpdančių želatiną. Desertai ar kiti gaminiai su jais, jų sultimis, tyrėmis gali nesustingti. Ypač daug tokių fermentų yra ananasuose, o taip pat kiviuose, figose, papajose, manguose, gvajavose, imbieruose, persikuose.
Jeigu norite naudoti šiuos vaisius, juos būtina termiškai apdoroti - vaisius supjaustykite ir 5 minutes pavirkite vandenyje arba cukraus sirupe. Taip pat galite rinktis ne šviežius, bet konservuotus vaisius - konservuojant jie yra termiškai apdorojami, tad puikiai tinkami želė desertams.

Panna cotta, pieno želė ar kiti patiekalai su pienu, grietinėle. Svarbu prisiminti, kad želatina gerokai prasčiau ir lėčiau tirpsta piene, grietinėlėje. Gamindami įvairius drebučius, desertus, kurių pagrindą sudaro pienas, grietinėlė, želatiną turėsite tirpinti dvigubai ilgiau.

Ledai su trupučiu želatinos. Naminius ledus rekomenduojame gaminti su trupučiu želatinos. Nedidelis ištirpintos želatinos kiekis nepakeis nei skonio, nei konsistencijos, tačiau ledai sustings greičiau ir lėčiau tirps, tad jais galėsite mėgautis neskubėdami!

Želatinos galiojimo laikas. Tinkamai, tamsioje, vėsioje vietoje laikomą želatiną galima naudoti labai ilgai, net kelias dešimtis metų (tiesa, sena želatina stingdo blogiau, reikia naudoti truputį didesnį jos kiekį). Ilgainiui želatina gali sulipti į stambius gumulėlius, tačiau tai tikrai nėra didelė problema. Į gumuliukus sušokusią želatiną tiesiog brinkinkite keliomis minutėmis ilgiau.

 


Vasariški želė tortai ir desertai - 36 gaivūs receptai!
 

Nekeptas tortas su braškėmis

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Želatina būtina skaniausių ir gaiviausių želė tortų ir kitų desertų gamyboje, kurie idealiai tinka smaguriauti vasarą.
 
Siūlome pasisemti idėjų ir pasigardžiuoti - dalinamės net 36 Jus tikrai sužavėsiančiais receptais!  
 
36 vasariškų želė tortų ir desertų receptus rasite čia.  

 

 

KUO PAKEISTI ŽELATINĄ: agaras ir kiti tirštikliai

Želatina - paprastas naudoti ir universalus tirštiklis, tačiau jos negali naudoti gyvūninės kilmės produktų nenaudojantys žmonės. Be to įvairūs tirštikliai ir standikliai pasižymi skirtingomis savybėmis, kurios svarbios ieškant naujų skonių bei tekstūrų.

Agaras. Agaras yra į želatiną panaši medžiaga, kuri išgaunama iš kelių rūšių jūros dumblių. Agaras yra visiškai bespalvis, bekvapis ir beskonis, jame yra naudingų mikroelementų (jodo, kalcio, geležies).
Šį standiklį renkasi gyvūninių produktų nevartojantys žmonės (vegetarai ir veganai), o taip pat norintys standesnio, aukštesnėje temperatūroje netirpstančio, specifine struktūra pasižyminčio gaminio.
Agaras yra „stipresnis“ už želatiną, todėl jo naudoti reikia mažiau. Be to, gaminiai su agaru mažiau tirpūs, agaras tirpsta tik ~85°C temperatūroje (želatina - ~36°C).
Agaro naudojimas yra toks pats, kaip ir želatinos, tačiau paruošimo būdas skiriasi. Agaras, kaip jau minėjome, tirpsta aukštesnėje temperatūroje, todėl jį reikia sumaišyti su vandeniu (ar kitu skysčiu) ir užvirinti, o tuomet atvėsinti ir naudoti desertų bei kitų patiekalų stingdymui.
1 litrui vandens reikia ~5 g miltelių, tačiau, žinoma, reikėtų vadovautis konkretaus gamintojo ir receptais rekomendacijomis. Pavyzdžiui, jeigu naudojate rūgščius vaisius, agaro reikės maždaug ketvirtadaliu daugiau.
 

Agaras

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Pektinas. Pektinas natūraliai aptinkamas įvairių augalų ląstelių sienelėse. Pektino milteliai dažniausiai gaminami iš citrusinių vaisių.
Pektinas pasižymi panašiomis savybėmis, kaip želatina arba agaras, tačiau jis „silpnesnis“. Pektinas įprastai naudojamas ne stingdymui, bet tirštinimui, ypač, gaminant uogienes, tyres, džemus.
Daugumoje didesnių parduotuvių (ypač sezono metu) rasite uogienių cukraus su pektinu. Vaisiams ir uogoms nokstant, juose esančio pektino kiekis sumažėja, todėl norint išvirti tirštą uogienę reikia daug cukraus. Naudojant uogienių cukrų su pektinu, šio reikia perpus mažiau.

Karageninas. Karageninas, kaip ir agaras, išgaunamas iš jūros dumblių, tačiau jo savybės ir sudėtis skiriasi (karagenine labai daug celiuliozės). Karageninas naudojamas kaip tirštiklis ir stabilizatorius. Jis dažniausiai naudojamas maisto pramonėje, nes suteikia gaminiams unikalią savybę net ir po suspaudimo išlaikyti vientisą struktūrą. Pavyzdžiui, fabriko vamzdeliais keliaujantis, karageninu sutirštintas padažas ar ledai, išpurkšti į formą išlieka malonios konsistencijos.
Karagenino yra pirktinių želė, specialios, skaidrios tortų želė sudėtyje. Žymimas E407.

Karuka (žuvų klijai). Karuka arba žuvų klijai gaminami iš išdžiovintų žuvų pūslių, ypač iš eršketų. Seniau šis tirštiklis buvo naudojamas gerokai plačiau, tačiau šiandien eršketai ir kitos žuvų klijų gamybai tinkančios žuvys daugelyje šalių labai saugomos, tad žuvų klijų kaina yra gerokai išaugusi (nedidelis indelis kainuoja 20-30 eurų), jų galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse.
Šiandien žuvų klijai naudojami skaidrinant brangų vyną, alų, o taip pat atliekant paveikslų, muzikos instrumentų restauravimo darbus.

LaMaistas.lt
Rašyti komentarą
Komentarai
Ką dabar gaminame:
viskas
valgome sveikiau!
karšti patiekalai
pyragai, kepiniai
užkandžiai
ruošiamės žiemai
Daugiau
Kraunama...
Populiariausi receptai
Kontaktai

Turinio klausimais rašykite:

[email protected]

(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)

Reklama

Reklamos klausimais rašykite

[email protected]

(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)

tiPRO grupės dalis