Naminė ruginė duona be mielių - žingsnis po žingsnio, kaip ją iškepti!

AUTORIUS:
LaMaistas.lt, 2018-02-15
Naminė ruginė duona be mielių
@ Shutterstock

Išrinkti garbingiausią Lietuvos virtuvės „ambasadorių“ nėra sunku... Tai bemielė ruginė duona, be kurios neįsivaizduojame savo kasdienio stalo, ilgimės būdami svetur ir besididžiuodami raikome užsieniečiams. O ar mokate iškepti tikrą, skalsią, kvapnią duonelę? Dalinamės patarimais, tradicijomis ir niekada nenuviliančiais receptais.



Ruginė duona - Lietuvos tautinis paveldas

Ruginė duona Lietuvoje pripažinta tautiniu paveldu, o Pasvalio rajone kepama Daujėnų naminė duona tapo šeštuoju lietuvišku saugomu paveldu Europos Sąjungoje (Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registre taip pat yra kastinys, „Stakliškių midus“, lietuviškas varškės sūris, Seinų–Lazdijų krašto medus ir skilandis).

Ruginės duonos svarbą lėmė klimato sąlygos - rugiai puikiai dera nederlingose, smėlingose žemėse, pakenčia net ir labai šaltas žiemas, jų derlius pastovesnis. Iš ruginių miltų iškepta duona sodraus skonio, maistinga, pasotinanti, turinti daug B grupės vitaminų, geležies ir magnio.

Lietuviams rugiai tokie svarbūs, kad tiek jų auginimas, tiek ir duonos kepimas apipintas gausybe tradicijų. Pagonybės laikais duoną aukodavo deivei Gabijai, žemės deivei Žemynėlei, vandens dievybėms, aukos buvo skiriamos visais rugių auginimo etapais - prieš arimą, sėją, pjovimą, kūlimą. Atėjus krikščionybei tradicijos pakito, bet išliko. Pavyzdžiui, per Sekmines žydinčių rugių laukai buvo apeinami su kunigu, o prieš pradedant duoną minkyti šeimininkė persižegnodavo pati ir peržegnodavo kubiliuke pakilusią tešlą, suformuoti kepaliukai buvo pažymimi kryžiumi.

Šiandien daug senųjų tradicijų primiršome, tačiau daugelis tebetiki, kad duonos jokiu būdu negalima išmesti, nes persekios nelaimės. Dažnas atsiprašo ir pabučiuoja nukritusią duonos riekelę, kad ji „iš namų neišeitų“, kad jos niekuomet netrūktų.
 

Lietuviška juoda duona

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Tradicinė ruginė duona: raugo ruošimas, tešlos įrūgimas ir kepimas

Duonos nebandžiusi kepti šeimininkė baiminasi, kad namuose iškepti gardžios duonelės nepavyks. Netiesa! Nuostabiai kvapnią, skalsią, gardžią ir tikrai nesunkiai paruošiamą duoną pavyks iškepti ir „miestietiškomis“ sąlygomis.

1. Miltai. Ruginę duoną turėtų sudaryti ne mažiau, nei 90% ruginių miltų, kad duona būtų puresnė gali būti naudojama truputis kvietinių miltų, dedama kitų, skonį pagerinančių ir paįvairinančių priedų.

Jeigu duonai naudojami pikliavoti, t.y. smulkaus malimo ruginiai miltai, tai ji bus puresnė, lengvesnė, minkštesnė, labiau iškils. Jeigu miltai rupaus malimo duona bus sunkesnė, kietesnė, jos pluta bus storesnė, tokią duoną valgyti bus galima ilgiau, ji labiau primins autentišką tradicinę ruginę duoną. Norėdami minkštesnės, sveikatai naudingos duonos galite rinktis viso grūdo miltus - juos sumalus nenusijojama nė viena grūdo dalis, tad juose yra daug skaidulinių medžiagų.

2. Kiti priedai duonai. Tradicinei duonai naudojami tik miltai bei vanduo, kartais ji pagardinama trupučiu kmynų, o saldžiarūgštį skonį bei salsvą aromatą jai suteikia rauginimas ąžuoliniame duonkubilyje.

Prie „parduotuvinės“ duonos pratusiam žmogui tradicinė duona gali pasirodyti prėska, joje gali trūkti saldumo. Minkydami duonos tešlą galite ją pagardinti trupučiu cukraus, o dar geriau - medumi, kuris ne tik pasaldins duonelę, bet ir suteiks jai malonaus aromato.

Duoną taip pat galima pagardinti įvairiomis sėklomis, riešutais, džiovintais vaisiais ir uogomis, grūdų dribsniais, sėlenomis (ypač, jeigu naudojate smulkaus malimo, sijotus miltus), salyklu. Tiesa, prisiminkite, kad duonos geriau negardinti linų sėmenimis. Šios sėklytės naudingos, tačiau ypač neatsparios kaitrai, kepimo metu jose esantys aliejai virsta žalingais transriebalais. Duoną geriau kepkite su karščiui atsparesnėmis saulėgrąžomis ar moliūgų sėklomis, riekę patepkite sviestu ir pasibarstykite linų sėmenimis.
 

Miltai, salyklas, kmynai

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

3. Raugo paruošimas. Senovėje duona buvo ruošiama ąžuoliniame (kartais ir uosiniame ar kleviniame, bet bent kelios lentos buvo ąžuolinės) duonkubilyje. Raugas buvo paruošiamas tik pirmąjį kartą, o vėliau duonkubilio neplaudavo, jame vis likdavo truputis į medieną įsigėrusio raugo, tad duonos tešla greitai įrūgdavo. Dalintis rakandais buvo įprasta, tačiau duonkubilio skolinti nevalia - bijota, kad iš namų išeis „duonos rūgštis“, dings raugas ir tešla neberūgs.

Šiandien daugeliui būtų nepriimtina nuolat kepti duoną neplaunamame kubilėlyje, tačiau raugą galima paruošti ir šiuolaikiškai. Ruošiant raugą ruginius miltus reikia lygiomis dalimis sumaišyti su kambario temperatūros vandeniu, maišyti reikėtų mediniu šaukštu, raugo ruošinys turėtų būti grietinės tirštumo. Raugo ruošinį galite laikyti dideliame stiklainyje, didesniame moliniame ar stikliniame inde. Raugą būtinai pridenkite švariu audiniu ir palikite rūgti 3 paroms, šiltoje vietoje, maždaug 25°C temperatūroje (galima pastatyti prie radiatorių ar netoli viryklės, kur gaminate, ten bus šilčiausia). Jeigu jūsų namuose vėsiau, tai raugas gali rūgti lėčiau, net 5 dienas, o jeigu šilčiau - surūgs greičiau, per 2 dienas.

Kasdien raugą reikėtų pamaišyti ir stebėti. Paruošto raugo paviršiuje bus burbuliukų, putų, gali būti nusistovėjusio vandens, jis bus suskystėjęs, skleis malonų, duoną primenantį, saldžiarūgštį kvapą. Kvapnų raugą galima naudoti duonos kepimui.

Jeigu abejojate, ar raugas jau tinkamas naudoti, galite jį patikrinti. Porą šaukštų raugo atidėkite į atskirą stiklainį (bus patogiau stebėti), įdėkite porą šaukštų miltų, porą šaukštų kabario temeperatūros (ar vos šiltesnio) vandens, išmaišykite ir palikite 5 valandoms. Galite pažymėti ribą, ties kuria yra masė (stiklainio išorėje priklijuokite lipnios juostelės gabaliuką ar brūkštelėkite markeriu). Jeigu po 5 valandų masės tūris padvigubės, tai raugas jau tinkamas duonai kepti.

Tinklaraščio „Kūmutės virtuvė“ autorė Renata duonos raugui siūlo naudoti ne vandenį, o kefyrą, tuomet raugas įrūgs gerokai greičiau, vos per parą. Naminio raugo su kefyru receptą rasite čia.

Jeigu raugas skleidžia bjaurų, aitrų, aštrų, puvėsių ar acto kvapą, ant jo paviršiaus yra pelėsių plėvelė, jis neįprastai glitus, yra žalsvos ar rausvos spalvos, tai raugas sugedo ir jį teks išmesti. Raugas galėjo sugesti dėl nešvaraus indo ar šaukšto, kuriuo maišėte, netinkamos temperatūros, oro stokos, jeigu uždengėte ne lengvu, švariu audiniu, o dangčiu.

4. Raugo saugojimas. Kaime duonos kepimas buvo nepertraukiamas procesas - duonkubilis tuščias tikrai nestovėjo ir iškepus duoną, jis vėl buvo pripildomas naujai rūgstančia tešla.

Jeigu nenorite kasdien kepti duonos, tai pasilikite porą šaukštų (apie 50 g) su raugu paruoštos, jau įrūgusios tešlos. Šį mišinį dar „pamaitinkite“, pridėkite po porą šaukštų miltų ir kambario temperatūros vandens, išmaišykite, pridenkite ir palikite parūgti pusdienį, iki kol raugo apimtis padvigubės. Raugo ruošinį laikykite šaldytuve ir kas 3-4 dienas vis „pamaitinkite“, t.y. raugą išimkite, vėl įdėkite po porą šaukštų miltų ir kambario temperatūros vandens, išmaišykite, pridenkite ir palikite parūgti pusdienį, iki kol raugo apimtis padvigubės, grąžinkite į šaldytuvą. Dalį šaldytuve laikomo, perteklinio raugo išmeskite ar padovanokite, vis „pamaitindami“ turėsite labai daug raugo, kurio, tikėtina, nesunaudosite. Raugą, vis „pamaitindami“, šaldytuve galite laikyti apie mėnesį.

Jeigu duoną kepate retai ar nenorite kas keletą dienų vis „maitinti“ raugo, tai porą šaukštų (apie 50 g) su raugu paruoštos, įrūgusios tešlos užšaldykite sandariame indelyje ir laikykite šaldiklyje. Užsigeidę duonos, šią tešlą atšildykite, „pamaitinkite“ pora šaukštų miltų ir pora šaukštų vandens, palaukite pusdienį, kol raugas „nubus“, ims rūgti ir jo apimtis padvigubės.

5. Tešlos paruošimas.
1 diena. Pirmąją dieną duonos tešla turi įrūgti. 1 dalis paruošti raugo sumaišoma su 2 dalimis ruginių miltų, 0,5 dalies vandens, gerai išminkoma. Paruošta tešla turi būti minkšta, lipni. Ji uždengiama švariu audiniu ir rauginama šiltoje vietoje dar apie 12 valandų, t.y. pernakt. Porą šaukštų šios įrūgusios tešlos galėsite užšaldyti arba „pamaitinti“ ir pasilikti kitam kartui.
Per pirmąją dieną įrūgusi tešla vėl paskystės, bus puresnė, pakilusi, su oro burbuliukais.
2 diena. Tešlai įrūgus, antrąją dieną pagaliau ruošiama paskutinė tešla kepimui. Į šią tešlą beriami ruginiai ir dalis kvietinių (jeigu naudojate) miltų, pilama vandens, įdedama medaus, druskos, kmynų, kitų priedų iki kol tešla bus minkoma, iš jos pavyks suformuoti kepaliukus. Duonos tešlą svarbu labai gerai išminkyti ir dar porą valandų pakildinti šiltoje vietoje.
 

Duona su sviestu

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

6. Kepaliukų formavimas. Seniau kepaliukai buvo formuojami drėgnomis rankomis (vanduo, kuriame kepėja vilgė rankas buvo sugirdomas gyvuliams, norint suteikti jiems sveikatą ir apsaugą), tiesiai ant ližės, kuri buvo apklojama kopūstlapiais ar ajerų lapais, padedančiais kepalui lengviau nuslysti į krosnį bei suteikiančiais duonai malonaus kvapo. Ant kepaliuko viršaus, prašant palaiminimo, pirštais įspaudžiamas kryžius ar apskritimas (Saulės simbolis), šonuose buvo įbraukiamos linijos. Sakoma, kad buvo braukiama tiek linijų, kiek šeimos narių gyvena troboje.

Išgrandžius visus likučius iš duonkubilio, buvo kepama maža, dažniausiai apvali duonelė - pagrandukas. Pusė jos buvo atiduodama piemeniui, o kita pusė - kalytei (kalė - miško žvėrių globėjos Medeinos palydovė). Buvo tikima, kad tai padės apsaugoti galvijus nuo miško žvėrių, padės piemeniui juos sėkmingai ganyti.

Šiandien naminė ruginė duona dažniausiai formuojama, kildinama ir kepama sviestu išteptoje formoje - į ją galima sudėti truputį skystesnę, lipnesnę tešlą, kuriai nereikia tiek daug miltų, tad duona iškepa minkštesnė, puresnė. Duoną geriausiai kepti stiklinėse ar molinėse kepimo formose, nes jos puikiai paskirsto šilumą. Metalinės formelės - prastesnis pasirinkimas, metalas pradės greitai rūdyti dėl rūgščios duonos tešlos.

7. Duonos kepimas. Kaimuose duona buvo kepama duonkepėse ar paprastose krosnyse - jos turėjo būti kaitriai, iki baltumo iškūrentos beržinėmis ar ąžuolinėmis malkomis, tuomet žarijos krosnies viduje nugesinamos vandeniu, pelenai nušluojami ir į švarią krosnį pašaunama duona. Duona krosnyje kepdavo ilgokai, 3-4 valandas, kepimo viduryje kepalai buvo pastumdomi.

Šiandien net ir kaimuose esančiose trobose būtų sudėtinga rasti tikrą duonkepę krosnį, tačiau puiki duonelė iškeps ir orkaitėje. Suformuota ir pakilusi duona kepama iki 175°C įkaitintoje orkaitėje pusvalandį, kad greičiau susidarytų tvirtesnė plutelė ir apsaugotų duonos minkštimą nuo išsausėjimo. Vėliau temperatūrą reikėtų sumažinti iki 150°C ir kepti dar apie valandą ar pusantros. Iškepusios duonos plutelė yra tamsi, duonos kepaliukas atšoka nuo formos sienelių.

Kartais duona kepama gerokai aukštesnėje temperatūroje, iki 250°C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min., suformuojant kietesnę plutelę, o vėliau dar apie 30 min. sumažinus temperatūrą iki 200°C. Šis kepimo būdas greitesnis, tačiau kepant aukštesnėje, nei 180°C temperatūroje daug angliavandenių ir krakmolo turinčius produktus susidaro sveikatai žalingos, manoma, vėžio atsiradimą sąlygojančios medžiagos - akrilamidai.

Senovėje buvo tikima, kad, jeigu duonai kepant, atėjo svečias, tai „jį užkepė“. Šis žmogus iškart buvo laikomas saviškiu, šeimos nariu. Jis, žinoma, svetingiausiai priimtas, turėjo laukti, kol duonelė iškeps ir išeidamas gaudavo gastinčiaus - šviežios duonos. Prisiminkite šį mielą paprotį, jeigu kepimo metu sulauksite svečių!
 

Duona su sviestu ir uogiene

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

8. Iškeptos duonos laikymas ir patiekimas. Iškeptą duoną reikia vėl apglostyti drėgnomis rankomis ir uždengti švariu audiniu, tai suminkštins plutelę. Žinoma, šilta duona labai skani, tačiau ji sunkiau virškinama. Iškeptai duonai vertėtų leisti „subręsti“ apie parą. Vėliau ją laikykite pridengtą ar įvyniotą į kepimo popierių, tuomet duona išliks skani apie 10 dienų.

Duoną kepdavo tik namų šeimininkė, o raikydavo - tėvas ar vyriausias sūnus. Duoną išmokydavo kepti ir vedybinio amžiaus sulaukusią dukrą, tuomet atriektą duoną tėvas iškart ragaudavo, pabučiuodavo dukrą ir apsukdavo suolą durų link - atėjo metas laukti piršlių. Mergaitei ištekėjus ir persikėlus į jaunikio namus, duoną kepti jai dažniausiai leisdavo tik vieną kartą. Jaunamartė duonai naudodavo iš tėvų namų pasiimtą raugą, krosnį įkurdavo tėvų namų ugnimi. Vėliau duoną ir toliau kepdavo tik anyta, nes duonos kepimas - namų šeimininkės privilegija.



Tradicinė bemielė ruginė duona

Autentiška ruginė duona kepama tik iš miltų ir vandens, tačiau daugelio skoniui ji bus priimtinesnė, jeigu pagardinsite trupučiu medaus, žiupsneliu druskos ir kmynų.
 

Juoda lietuviška ruginė duona

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

25 - 30 cm ilgio ir apie 10 - 12 cm pločio formai Jums reikės:

Raugui Jums reikės:
1 stiklinės ruginių miltų;
1 stiklinės vandens.

Gaminimas:
Miltus sumaišykite su vandeniu iki kol gausis grietinės tirštumo tešla. Ją laikykite stiklainyje, stikliniame ar moliniame inde, uždenkite švariu audiniu ir palikite šiltoje vietoje. Rauginkite 3 paras, kasdien permaišykite mediniu šaukštu. Paruoštas raugas turi būti suskystėjęs, su burnuliukais, malonaus, saldžiai rūgštaus kvapo.

1 dienos duonos tešlai Jums reikės:
1 stiklinės raugo;
2 stiklinių ruginių miltų;
0,5 stiklinės vandens.

Gaminimas:
Raugą sumaišykite su miltais ir vandeniu. Išmaišykite iki kol gausis minkšta, lipni tešla. Ją vėl pridenkite švariu audiniu ir palikite šiltai 12 val., kad įrūgtų. Įrūgusi tešla bus pakilusi, puri, minkšta.
2 šaukštus įrūgusios tešlos galite pasilikti kitam duonos kepimui.

2 dienos duonos tešlai Jums reikės:
Įrūgusios tešlos;
1,5 stiklinės ruginių miltų;
0,5 stiklinės kvietinių miltų (nebūtina, galima pakeisti ruginiais);
0,5 stiklinės vandens;
3 šaukštų medaus (galima dėti mažiau, pagal skonį);
3 šaukštų kmynų;
2 šaukštelių druskos;
pagardų: sėklų, riešutų, džiovintų vaisių, uogų (nebūtina).

Gaminimas:
Įrūgusią tešlą sumaišykite su miltais, vandeniu, medumi, kmynais, druska, perminkykite. Jeigu norite, įdėkite įvairių priedų ir galiausiai labai gerai išminkykite.

Tešlą sudėkite į kepimo popieriumi išklotą, sviestu pateptą kepimo formą arba drėgnomis rankomis suformuokite norimo dydžio kepaliukus (jeigu tešla skystoka, prastai laiko formą, įdėkite dar truputį miltų) ant kepimo popieriumi išklotos skardos.

Vėl pridenkite ir palikite kilti dar 3 valandas.

Pakilusią duoną kepkite iki 175°C įkaitintoje orkaitėje pusvalandį. Vėliau temperatūrą sumažinkite iki 150°C ir kepkite dar apie valandą ar pusantros (priklausomai nuo formos arba kepaliukų dydžio). Iškepusios duonos plutelė yra tamsi, duonos kepaliukas atšoka nuo formos sienelių.

Iškeptą duoną ištraukite iš orkaitės, apglostykite drėgnomis rankomis, pridenkite švariu audiniu ir palikite, kad visiškai atvėstų.



Naminė plikyta duona

Lietuvoje kepama ne tik paprasta, bet ir plikyta duona. Ji puresnė, ilgiau negenda ir išlieka minkšta.
 

Plikyta ruginė duona

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

25 - 30 cm ilgio ir apie 10 - 12 cm pločio formai Jums reikės:

Raugui Jums reikės:
1 stiklinės ruginių miltų;
1 stiklinės vandens.

Gaminimas:
Miltus sumaišykite su vandeniu iki kol gausis grietinės tirštumo tešla. Ją laikykite stiklainyje, stikliniame ar moliniame inde, uždenkite švariu audiniu ir palikite šiltoje vietoje. Rauginkite 3 paras, kasdien permaišykite mediniu šaukštu. Paruoštas raugas turi būti suskystėjęs, su burnuliukais, malonaus, saldžiai rūgštaus kvapo.

1 dienos duonos tešlai Jums reikės:
1 stiklinės raugo;
2 stiklinių ruginių miltų;
2,5 stiklinių verdančio vandens;
1 šaukšto kmynų.

Gaminimas:
Miltus ir kmynus sumaišykite, maišant užplikykite verdančiu vandeniu. Labai gerai išmaišykite ir palikite atvėsti kelioms valandoms. Atvėjusią plikytą tešlą sumaišykite su raugu, pridenkite ir palikite įrūgti 12 val.

2 dienos duonos tešlai Jums reikės:
Įrūgusios tešlos;
1 stiklinės ruginių miltų;
1 stiklinės kvietinių miltų;
3 šaukštų medaus (galima dėti mažiau, pagal skonį);
2 šaukštelių druskos;
pagardų: sėklų, riešutų, džiovintų vaisių, uogų (nebūtina).

Gaminimas:
Įrūgusią tešlą sumaišykite su miltais, vandeniu, medumi, druska, perminkykite. Jeigu norite, įdėkite įvairių priedų ir galiausiai labai gerai išminkykite.

Tešlą sudėkite į kepimo popieriumi išklotą, sviestu pateptą kepimo formą arba drėgnomis rankomis suformuokite norimo dydžio kepaliukus (jeigu tešla skystoka, prastai laiko formą, įdėkite dar truputį miltų) ant kepimo popieriumi išklotos skardos.

Vėl pridenkite ir palikite kilti dar 3 valandas.

Pakilusią duoną kepkite iki 175°C įkaitintoje orkaitėje pusvalandį. Vėliau temperatūrą sumažinkite iki 150°C ir kepkite dar apie valandą ar pusantros (priklausomai nuo formos arba kepaliukų dydžio). Iškepusios duonos plutelė yra tamsi, duonos kepaliukas atšoka nuo formos sienelių.

Iškeptą duoną ištraukite iš orkaitės, apglostykite drėgnomis rankomis, pridenkite švariu audiniu ir palikite, kad visiškai atvėstų.



Salyklinė juoda duona

Salyklas yra daiginti grūdai. Jis ruginei duonai suteikia tamsesnę, gražesnę spalvą, paryškina jos salsvą aromatą ir skonį.
 

Nuotraukos šaltinis „Kūmutės virtuvė

 

Tinklaraščio „Kūmutės virtuvė“ autorė Renata duonos raugui naudoja ne vandenį, o kefyrą, tuomet jis įrūgsta gerokai greičiau, o kepamą duoną jį pagardina salyklu.

Salyklinės juodos duonos receptą rasite čia.



Juoda duona su bulvėmis

Duonai minkštumo galima suteikti ne tik įmaišius truputį kvietinių miltų, bet ir įdėjus šiek tiek virtų bulvių.
 

Juoda duona su bulvėmis

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

25 - 30 cm ilgio ir apie 10 - 12 cm pločio formai Jums reikės:

Raugui Jums reikės:
1 stiklinės ruginių miltų;
1 stiklinės vandens.

Gaminimas:
Miltus sumaišykite su vandeniu iki kol gausis grietinės tirštumo tešla. Ją laikykite stiklainyje, stikliniame ar moliniame inde, uždenkite švariu audiniu ir palikite šiltoje vietoje. Rauginkite 3 paras, kasdien permaišykite mediniu šaukštu. Paruoštas raugas turi būti suskystėjęs, su burnuliukais, malonaus, saldžiai rūgštaus kvapo.

1 dienos duonos tešlai Jums reikės:
1 stiklinės raugo;
2 stiklinių ruginių miltų;
100 g virtų, sugrūstų bulvių;
0,5 stiklinės vandens.

Gaminimas:
Raugą sumaišykite su miltais, bulvėmis ir vandeniu. Išmaišykite iki kol gausis minkšta, lipni tešla. Ją vėl pridenkite švariu audiniu ir palikite šiltai 12 val., kad įrūgtų. Įrūgusi tešla bus pakilusi, puri, minkšta.
2 šaukštus įrūgusios tešlos galite pasilikti kitam duonos kepimui.

2 dienos duonos tešlai Jums reikės:
Įrūgusios tešlos;
1,5 stiklinės ruginių miltų;
0,5 stiklinės kvietinių miltų (nebūtina, galima pakeisti ruginiais);
0,5 stiklinės vandens;
3 šaukštų medaus (galima dėti mažiau, pagal skonį);
3 šaukštų kmynų;
2 šaukštelių druskos;
pagardų: sėklų, riešutų, džiovintų vaisių, uogų (nebūtina).

Gaminimas:
Įrūgusią tešlą sumaišykite su miltais, vandeniu, medumi, kmynais, druska, perminkykite. Jeigu norite, įdėkite įvairių priedų ir galiausiai labai gerai išminkykite.

Tešlą sudėkite į kepimo popieriumi išklotą, sviestu pateptą kepimo formą arba drėgnomis rankomis suformuokite norimo dydžio kepaliukus (jeigu tešla skystoka, prastai laiko formą, įdėkite dar truputį miltų) ant kepimo popieriumi išklotos skardos.

Vėl pridenkite ir palikite kilti dar 3 valandas.

Pakilusią duoną kepkite iki 175°C įkaitintoje orkaitėje pusvalandį. Vėliau temperatūrą sumažinkite iki 150°C ir kepkite dar apie valandą ar pusantros (priklausomai nuo formos arba kepaliukų dydžio). Iškepusios duonos plutelė yra tamsi, duonos kepaliukas atšoka nuo formos sienelių.

Iškeptą duoną ištraukite iš orkaitės, apglostykite drėgnomis rankomis, pridenkite švariu audiniu ir palikite, kad visiškai atvėstų.

LaMaistas.lt
Rašyti komentarą
Komentarai
Ką dabar gaminame:
viskas
valgome sveikiau!
salotos, mišrainės
karšti patiekalai
pyragai, kepiniai
Daugiau
Kraunama...
Populiariausi receptai
Kontaktai

Turinio klausimais rašykite:

[email protected]

(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)

Reklama

Reklamos klausimais rašykite

[email protected]

(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)

All Media Digital