Klafutis - kas tai + receptas žingsnis po žingsnio

Klafutis (clafoutis) – tai desertas, kilęs iš pietų Prancūzijos. Šalia prašmatnių prancūziškų konditerijos gaminių klafutis atrodo itin paprastas kepinys: vos keli ingredientai, itin paprastas paruošimo būdas ir dar kuklesnė išvaizda. Tačiau būtent paprastume ir slypi jo paslaptis: šviežios uogos, paskendusios minkštoje, pudingą primenančioje tešloje, nepalieka abejingų.

Klafučio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „pripildyti“. Tai yra esminis deserto ruošimo žingsnis – gilus kepimo indas yra pripildomas uogų ir tešlos. Tuomet – kepamas orkaitėje, kol paviršius apskrunda ir nusidažo gražiai auksine spalva, o viduje klafutis vis dar lieka labai minkštas, jo tekstūra primena pudingą.

Sakoma, kad klafutis yra puikus deserto pasirinkimas tuomet, kai su minimaliai pastangų norisi pasiekti maksimalų rezultatą. Ir išties, jo skonis – puikus ir dažniausiai pranokstantis lūkesčius.

Pagal tradicinį receptą klafutis ruošiamas su vyšniomis. Kartais rekomenduojama net neišimti jų kauliukų – kepdami jie suteikia desertui švelnų ir malonų migdolų aromatą. Vis tik kepinį su vyšnių kauliukais valgyti tampa labai nepatogu, todėl verčiau kauliukus vis tik išimti (ypač, jei kepinį ragaus ir mažieji valgytojai).

Šalia tradicinio vyšnių klafučio, šiandien šis desertas gaminamas su įvairiausiomis uogomis (avietėmis, mėlynėmis, gervuogėmis, kt.) ar vaisiais (persikas, nektarinais, abrikosais, kriaušėmis, slyvomis, kt.). Rinkitės juos pagal skonį ar sezoną, gardinkite mėgstamais prieskoniais (cinamonu, kardamonu, nutarkuotomis citrinų žievelėmis, migdolų ekstraktu, kt.). Klafutis neabejotinai yra vienas tų kepinių, su kuriais galite drąsiai improvizuoti, ieškodami savo mėgstamiausio skonio.

Vanile kvepiantis, burnoje sutirpstantis, švelniai saldus, saldų minkštą pudingą primenantis klafutis – jis puikiai tiks ir desertui, ir vėlyviems savaitgalio pusryčiams.

Šįkart dalinuosi beveik tradiciniu klafučio receptu – vyšnias čia pakeičiau trešnėmis, bet ir jos dera tiesiog puikiai. Gaminkime kartu žingsnis po žingsnio, ir – pasilepinkime vasarišku, uogų pilnu desertu!

Klafutis su vyšniomis (trešnėmis)

• 1 arb. š. sviesto
• 2 stiklinių (300 g) vyšnių (trešnių), be kauliukų
• 3 kiaušinių
• ¼ stiklinės (50 g) cukraus
• 1 stiklinės (250 ml) pieno
• ½ stiklinės (70 g) miltų
• žiupsnio druskos
• 1 arb. š. vanilės ekstrakto
• poros saujų migdolų riekučių
• 1 arb. š. rudojo cukraus

• miltelinio cukraus (apibarstyti)

1. Paruoškite ingredientus.

2. Išimkite vyšnių (trešnių) kauliukus.

3. Orkaitę įkaitinkite iki 180 ᵒC temperatūros (kaitinimas iš viršaus ir apačios). Gabalėliu sviesto ištepkite kepimo indo (apie 22-24 cm skersmens) dugną ir sieneles, suberkite vyšnias (arba trešnes).

4. Į plakimo indą sudėkite kiaušinius, cukrų, pieną, miltus, druską ir vanilės ekstraktą. Gerai išplakite. Tešla turi būti tolygi, be miltų gumuliukų.

5. Paruoštą tešlą supilkite į kepimo indą ant vyšnių (trešnių).

6. Viršų apiberkite migdolų riekutėmis, apiberkite šaukšteliu rudojo cukraus.

7. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 35-40 minučių, kol klafučio paviršius sutvirtės ir taps gražiai auksinės spalvos, bet pajudinus kepimo indą – kepinio centras vis dar šiek tiek virpės. Klafučio tekstūra turi priminti kremišką pudingą. Jei kepant klafučio viršus ims per greitai ruduoti, uždenkite folijos lakštu ir kepkite toliau.

8. Apibarstykite klafutį milteliniu cukrumi ir patiekite dar šiltą. Galite pagardinti šviežiomis uogomis ar rutuliuku vanilinių ledų.

PATARIMAI IR PASTEBĖJIMAI

• Naudokite gilesnį KEPIMO INDĄ aukštesnėmis sienelėmis (bent 3-4 cm aukščio), geriausia – keramikinį. Galite klafutį kepti ir individualiuose kepimo indeliuose, tačiau tuomet stebėkite kepimo laiką – jie keps trumpiau nei vienas didelis klafutis.
   
• VIETOJE PIENO drąsiai galite naudoti mėgstamą augalinį pieną arba, jei norite dar sodresnės tekstūros ir skonio, dalį pieno (pavyzdžiui, trečdalį) galite keisti grietinėle.
   
• VIETOJE CUKRAUS klafutį galite saldinti klevų sirupu, medumi ar kitu naudojamu saldikliu (eritritoliu, stevija ar kt.). Saldumą pasirinkite pagal savo skonį.
   
• Jei norite klafutį iškepti BE GLIUTENO, kvietinius miltus galite keisti tiesiog migdolų miltais, tačiau tuomet kepinys bus sunkesnės tekstūros, tešla praras kremiškumą. Norėdami išlaikyti panašią tešlos tekstūrą, kvietinius miltus pamėginkite pakeisti ryžių, migdolų ir avižiniais miltais lygiomis dalimis. Arba, žinoma, visada galite naudoti pirktinį – mėgstamą ir pasitvirtinusį – begliutenių miltų mišinį.
   
• Svarbiausias momentas, kepant klafutį, yra atpažinti, AR JAU IŠKEPĖ? Jei klafutį iškepsit nepakankamai, uogos teliūškuos pusžalėje skystoje tešloje; jei jį perkepsite – tešla taps pernelyg tvirta ir praras savo kremišką tekstūrą. Stebėkite kepantį klafutį – kai jis iškils, jo paviršius taps gražiai auksinės spalvos ir apskrus, praverkite orkaitės dureles ir švelniai pajudinkite kepimo formą. Jei kepimo indo kraštuose klafutis jau tvirtas, o centre – šiek tiek virpa, lyg pudingas, laikas orkaitę išjungti, nes klafutis yra iškepęs!
   
• Idealiai iškepto klafučio TEKSTŪRA yra švelni, kremiška, primena pudingą ar saldų omletą. Kepdamas klafutis šiek tiek iškils, vėsdamas – sukris; taip ir turi būti.
   
• PATIEKITE klafutį dar šiltą, apibarstę milteliniu cukrumi. Galite pagardinti vaniliniu padažu, plakta grietinėle, rutuliuku vanilinių ledų ar šlakeliu karamelės.