Senoviškai rauginti kopūstai

Dideliame inde gerai sumaišau juostelėmis pjaustytus kopūstus, per burokinę tarką sutarkuotas morkas, druską bei kmynus.

Imu kibirą, kuriame rauginsiu kopūstėlius ir į jį dedu sluoksnį kopūstų-morkų mišinio. Tada labai gerai pamušu tą sluoksnį (mušti galima medine grūstuve arba tinka vandeniu pripildytas didesnis stiklinis butelaitis), jog išsiskirtų sulčių, ir dedu kitą sluoksnį. Vėl gerai pamušu ir taip sluoksniuoju kopūstus, kol sudedu visus. Tada ant kopūstų viršaus dedu lėkštę arba medinę lentelę ir paslegiu kuo nors sunkiu (akmeniu, vandens pripiltu stiklainiu ar kuo kitu). Kibiriuką su kopūstais pridengiu švariu rankšluostėliu.

Kambario temperatūroje kopūstus rauginu 4-6 dienas (tikslus laikas priklauso ir nuo pačių kopūstų, ir nuo patalpos temperatūros). Kasdien kopūstėlius pabadau ilgu mediniu pagaliu, kad išeitų dujos, kurios susidaro rūgimo proceso metu. Po trijų dienų pradedu ragauti ir žiūrėti, kaip kopūstų skonis.

Kai kopūstai išrūgsta tiek, kad skonis man jau patinka, juos sudedu į trilitrinius stiklainius, standžiai spusteldama, kad neliktų oro tarpų ir visi kopūstai būtų pasidengę sultimis. Stiklainius uždarau plastikiniais dangteliais (plastikiniai geriau negu užsukami, nes per juos gali truputį cirkuliuoti oras) ir nešu į vėsų rūsį. Galima laikyti ir šaldytuve, vėsiame balkone ar kamaroje, svarbu tiesiog, kad vėsiai.