Reklama
Reklamos klausimais rašykite
(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)
Kūčia - šventei pavadinimą suteikęs Kūčių valgis iš įvairių grūdų, paskanintų medumi. Daugelyje šeimų šis gardumynas pamirštas, tačiau jį tikrai vertėtų pasigaminti - mūsų senoliai tikėjo, kad tai laimę nešantis valgis, kuris labai patinka per Kūčias namo sugrįžtančios vėlės.
Kūčia senų senovėje atkeliavo iš Bizantijos
Kūčia yra vienas seniausių žinomų lietuviškų patiekalų receptų, kuris buvo užrašytas 1573-ųjų metų Volfenbiutelio postilėje - seniausiose rankraštinėje knygoje lietuvių kalba. Neabejojama, kad patiekalas Lietuvą pasiekė dar anksčiau, XI - XII amžiuje.
Žodis kūčia yra kildinamas iš graikų kalbos žodžio kukkia, kuris reiškia pupas. Senovės lietuviai šį patiekalą iš tiesų ruošė ir iš pupų, o tai pat iš žirnių, kviečių, rugių, miežių, vėliau - iš perlinių kruopų, t.y. įvairių grūdinių kultūrų, kurias augino. Pasirinkti grūdai arba įvairių grūdų mišinys buvo išverdamas ir sumaišomas su miešimu - vandeniu atskiestu medumi.
Šis patiekalas dar vadinamas kutia, kutinys, kūtelė, taip pat yra sakoma, kad kūtavoti reiškia saugoti, globoti. Gali būti, kad tokia žodžio reikšmė siejama su mus globojančiomis protėvių dvasiomis, dievais - kūčia buvo skirta, visų pirma, jiems pavaišinti.
Kūčia senoliams buvo svarbiausias Kūčių patiekalas. Nuotraukos šaltinis Shutterstock
Gaminame tradicinę kūčią su moderniais paskaninimais
Sunku pasakyti, kodėl daugelis šeimų pamiršo kūčią - tai tikrai nesudėtingai pagaminamas, skanus ir pigus patiekalas, jam nereikia nei mėsos, nei kiaušinių ar pieno produktų (senovėje mėsa ir kiti gyvūniniai produktai per Kūčias buvo valgomi, tačiau atėjus katalikybei tai tapo nepriimtina), todėl tikrai rekomenduojame prisiminti ir grąžinti šį tradicinį valgį ant savo šventinio stalo.
1. Pagrindas. Grūdai. Tiek pati kūčia, tiek ir visos jos sudėtinės dalys yra simbolinės, turinčios sakralinę reikšmę. Kūčios pagrindą sudarantys grūdai yra gero derliaus, skalsos simbolis. Jie per Kūčias valgomi padėkojant už praeitų metų derlių bei viliantis dosnaus derliaus kitąmet.
Seniau kūčiai buvo naudojamos pupos, žirniai, kviečiai, rugiai, miežiai, perlinės kruopos, tačiau tiks ir kitokios jums patinkančios kruopos: grikiai (dėl gan ryškaus skrudintų grikių skonio rekomenduojame rinktis žalius grikius), ryžiai, lęšiai, balandos ir kt. Siekiant autentiškumo ir kuo didesnės maistinės vertės, rekomenduojama rinktis kuo mažiau apdorotus grūdus, pavyzdžiui, naudokite avižines kruopas, o ne dribsnius.
Grūdų daiginimas. Senovėje kūčiai skirti grūdai ne visuomet buvo verdami, o tik ilgai mirkomi. Pasirinkti grūdai buvo perplaunami, o tuomet mirkomi kelias paras, kaskart pakeičiant vandenį. Ilgai mirkomi grūdai tapdavo lengvai virškinami ir labai maistingi, nes pradėdavo dygti.
Daiginimui tinkami tik džiovinti, neskaldyti, nepažeisti, luobeles turintys grūdai. Labiausiai tinka šių metų derliaus grūdai. Juos prieš daiginimą reikia perplauti ir išmirkyti vandenyje be druskos ir kitų priedų 8-12 val.
Išbrinkusius grūdus reikia ir vėl perplauti, suberti į švarų stiklainį, jį uždengti dvigubu marlės ar kito audinio sluoksniu ir standžiai užveržti virvele ar gumele. Stiklainį su grūdais reikia pastatyti taip, kad jis būtų paverstas 45 laipsnių kampu, kaklelį nukreipiant žemyn ir įstačius į kitą indą, kad nuvarvėtų vandens perteklius.
Daiginamus grūdus geriausia laikyti tamsioje, nekarštoje vietoje. Daiginamus grūdus reikia perplauti bent kartą per dieną, o jeigu namuose labai šilta, dažniau, 2-3 kartus per dieną. Grūdai sudygs ir bus tinkami valgyti po 2-3 dienų. Galima valgyti tik mažus 1-2 mm daigelius turinčius grūdus, nes ilgiau daiginti grūdai apkarsta, yra menkos mitybinės vertės, gali imti pūti. Daigintus grūdus galima valgyti nevirtus, bet jeigu jūsų skrandis jautresnis, dažnai kamuoja virškinimo sutrikimai arba jeigu valgote labai nedaug grūdinių kultūrų, verčiau juos išvirkite ar bent apvirkite, daiginti grūdai išvirs dar greičiau, nei tiesiog išmirkyti, tad virimo metu vis patikrinkite.
Kūčiai tiks perlinės kruopos. Nuotraukos šaltinis Shutterstock
Grūdų virimas. Jeigu negalite gauti šių metų derliaus, tikrai kokybiškų grūdų, nenorite arba neturite laiko jų daiginti, tikrai puikiai tiks ir virti grūdai. Grūdus virti reikėtų pagal nurodymus ant pakelio, jeigu reikia, prieš tai išmirkyti. Jeigu grūdų mirkymo ir virimo laikas yra panašus, galite juos virti drauge, jeigu ne - išvirkite atskirai ir tik tuomet sumaišykite. Tinkamai išvirti grūdai turi būti minkšti, bet nesuvirę į košę. Kūčiai naudokite išvirtus ir atvėsintus grūdus (nors kūčia skani ir šilta).
Įvairių grūdų virimo taisyklės ir laikas:
2. Miešimas. Medus senovės lietuviams reiškė šviesą, sveikatą, draugystę. Kūčiai buvo naudojamas miešimas, t.y. medumi pasaldintas vanduo (arba medumi pasaldintas aguonų pienas). Medaus miešimui galite naudoti tiek, kiek norite, pagal skonį ir saldumo poreikį, taip pat atsižvelkite į kai, kokiais priedais gardinsite patiekalą - jeigu naudosite daug saldžių džiovintų vaisių ar cukatų, saldinti medumi reikės mažiau. Jeigu norite, galite naudoti neskiestą medų (ypač, jeigu grūdų košę šiek tiek pervirėte). Miešimu daigintų arba išvirtų grūdų mišinį gardinkite tik prieš pat tiekiant į stalą, nes ilgiau saldžiame skystyje pabuvę grūdai gali kiek sukietėti ir nebus tokie skanūs. Miešimo nereikia daug - kruopos turi būti sudrėkintos, bet netapti sriuba.
Mūsų senoliai razinų ar graikinių riešutų tikrai neturėjo, tačiau jie kūčiai labai tinka. Nuotraukos šaltinis Shutterstock
3. Įvairūs prieskoniai ir pagardai. Senovinė kūčia buvo gardinama Lietuvos gamtos dovanojamomis gėrybėmis, kurios šventės vakarą įgaudavo ypatingą prasmę. Lazdynų riešutai simbolizavo pilnatvę, turtus ir džiaugsmą, spanguolės saugojo nuo priešų ir kitų negandų, obuoliai - gyvybės medžio vaisius, aguonos - sveikatos šaltinis.
Žinoma, mūsų senoliai neturėjo migdolų, graikinių ar kitų egzotiškų riešutų, razinų, džiovintų persikų, abrikosų ar mangų, kokosų drožlių, tačiau šie ar bet kurie kiti riešutai, sėklos, džiovinti vaisiai ir uogos, cukatai tiks kūčiai paskaninti.
Tradiciškai kūčia taip pat negalėjo būti gardinama kvapniais prieskoniais, nes jie ilgą laiką buvo pasiekiami tik didikams, tačiau patiekalo skonio tikrai nepabloginsite ir dar daugiau šventiškumo suteiksite įbėrę žiupsnelį kvapnių prieskonių: malto cinamono, kardamono, gvazdikėlių, anyžiaus ar jums patinkančio prieskonių mišinio meduoliams.
4. Kūčios gaminimas. Kūčios gaminimas labai paprastas. Tereikia sumaišyti daigintas ir perplautas arba išvirtas kruopas, įmaišyti pasirinktų, smulkiai sukapotų riešutų, sėklų, aguonų, džiovintų vaisių, uogų ar cukatų ir viską permaišyti.
Kūčią užpilkite ir išmaišykite su miešimu, medumi pasaldintu aguonpieniu arba tiesiog medumi pagal skonį. Skysčio galite pilti tiek, kiek jums norisi, tačiau kūčia neturi būti skysta. Pasaldinimus rekomenduojame išmaišyti tik prieš pat tiekiant, nes kitaip kruopos gali kiek sukietėti.
5. Kūčios patiekimas. Senovėje kūčia buvo pirmasis šventinės vakarienės patiekalas, kiekvienas šeimos narys, pradedant senoliais ir baigiant vaikais, turėjo suvalgyti po šaukštą kūčios. Šeimos galvą pirmąjį šaukštą dažnai ne pats ragaudavo, o atidėdavo į namus atėjusioms vėlėms ir dievams pavaišinti, kūčios taip pat duodavo bitėms. Kūčia buvo valgoma viena, užsigeriant aguonų pienu arba šaltinio vandeniu.
Šventinė kūčia su riešutais, džiovintais vaisiais ir aguonomis
Kūčia turi įdomią istoriją, gilią sakralinę reikšmę, tačiau taip pat tai labai lengvai pagaminamas, pigus, skanus ir ypač maistingas valgis, kurį galite lengvai pakeisti pagal savo skonį!
Kūčiai galima naudoti įvairias kruopas, pavyzdžiui, kviečių ir miežių mišinį. Nuotraukos šaltinis Shutterstock
1 dubeniui (po šaukštą pakaks 5-6 asmenų šeimai) kūčios Jums reikės:
Gaminimas: