Reklama
Reklamos klausimais rašykite
(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)
Kai savo receptuose paminiu, kad naudoju naminį riešutų sviestą, beveik visada gaunu klausimų "o kaip jį gamini?". Man pačiai atrodo, tarsi recepto čia net nėra. Imi riešutus, sutrini, štai tau ir sviestas. Visgi pabandžiau sudėti savo patirtį į šį straipsnį ir pasidalinti praktiniais patarimais. Galbūt kažkam pravers :-)
Kodėl verta vargti, jeigu riešutų sviestų pilnos parduotuvės? Kai gaminu pati, visada žinau ką įdėjau. Pirktiniuose riešutų sviestuose dažnai be riešutų rasite kitų priedų, iš kurių sveikatai turbūt pavojingiausias - hidrinti arba dalinai hidrinti augaliniai riebalai. Kartais jei keičiami palmių aliejumi, kurio maistinė vertė taip pat abejotina.
Kokybiškame riešutų svieste turėtų būti tik riešutai ir nieko daugiau. Kartais - dar šiek tiek druskos ar prieskonių. Tokių sviestų rasite ekologiškų prekių lentynose prekybos centruose ar specializuotose parduotuvėlėse, bet kaina - ženkliai didesė (ypač anakardžių, migdolų ar lazdyno riešutų sviesto). Be to, bent mano skoniui daugelis pirktinių riešutų sviestų (net ir ekologiškų) būna per daug suskrudinti. Todėl riešutų sviestą dažniausiai maluosi pati. Darbo mažai, o rezultatas - vertas kiekvienos įdėtos minutės.
Kokius riešutus rinktis?
Naminiam riešutų sviestui reikės vienintelio ingrediento - riešutų. Jie tinka įvairiausi - žemės riešutai, migdolai, anakardžiai, lazdyno, graikiniai, pekano ar kiti. Svarbiausia - rinkitės kokybiškus, kuriuos skaniai valgytumėte ir vienus. Pirkama visada tikrinu galiojimo datą - kuo ji ilgesnė, tuo geriau. Jeigu galiojimas baigiasi po poros mėnesių, dažniausiai neperku ir paieškau šviežesnių. Dar vengiu riešutų, atvežtų iš Kinijos. Subjektyviai. Tiesiog po pokalbių su keletu riešutų tiekėjų apie gamybos sąlygas ir užterštumą toje šalyje. Galbūt kada nors nuomonę pakeisiu.
Ar naminiam riešutų sviestui tinka pirktiniai skrudinti riešutai? Teoriškai taip, praktiškai - nerekomenduoju. Jie dažnai būna apdoroti abejotinos maistinės vertės aliejais (pvz. medvilnės aliejumi). Be to, skrudinti riešutai galioja trumpiau negu švieži, juos pirksite tikrai ne vakar paskrudintus, tad ir riešutų sviestas suges greičiau.
Šįkart sviestą gaminau iš migdolų, žemės riešutų (naudojau be luobelės, bet tinka ir su luobele), anakardžių ir lazdyno riešutų. Tas pats principas tinka ir graikiniams, pekano, braziliškiems ir kitiems riešutams, taip pat ir sėkloms.
Pradedam!
1. Riešutus lengvai paskrudinu orkaitėje. Juos vienu sluoksniu paskleidžiu skardoje ir šaunu į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 8-12 min. Kuo smulkesni riešutai, tuo greičiau paskrunda. Pirmąsyk gamindami atidžiau stebėkite procesą - kai tik riešutai bus lengvai auksinės spalvos ir paskleis malonų kvapą, iškart traukite iš orkaitės. Migdolus skrudinti sudėtingiausia, nes išoriškai nesimato spalvos pasikeitimo. Juos pradedu tikrinti po 7-8 min - tiesiog perkandu riešutą ir patikrinu spalvą - turi būti vos vos rustelėjusi (labai lengvai). Geriau ištraukti per anksti, negu per vėlai - iš sudegusių riešutų skanaus sviesto nebepagaminsite. Skrudinti galima ir žemesnėje temperatūroje (nors ir 100 laipsnių), tiesiog užtruks ilgiau. Jeigu jūsų orkaitė kaista netolygiai, skrudinimo viduryje riešutus pamaišykite ar apsukite skardą.
Skrudinimas labai pagerina riešutų sviesto skonį ir konsistenciją, jis daug lengviau susitrina. Iš neskrudintų riešutų sviestą pagaminti įmanoma, bet jis bus silpnesnio skonio, ne toks kremiškas ir daug tirštesnis. Man asmeniškai priimtinas tik neskrudintų anakardžių riešutų sviesto skonis. Kitus bandžiau, bet susidraugauti nepavyko, nepatiko jie ir mano skrandžiui (skrudinimas, kad ir labai nestiprus, palengvina riešutų virškinimą). Aišku, galima riešus per naktį mirkyti, tada parą džiovinti maisto džiovintuve, o tada trinti sviestą, bet a) neturiu džiovintuvo, b) neturiu tiek kantrybės :-)
Sausoje keptuvėje riešutų skrudinti nerekomenduoju, nes skrudinamas kiekis nemažas, tad vieni riešutai gali suskrusti per daug (ar net sudegti), o kiti liks karščio nepaliesti. Orkaitės rezultatas užtikrintesnis. Ir skanesnis.
2. Riešutus atvėsinu. Lengvai paskrudusius riešutus traukiu iš orkaitės ir palieku atvėsti. Vos šilti jie gali likti, bet karštų jokiu būdu netrinkite, nes trinami riešutai nuo trintuvo ašmenų ir taip įšyla. Nei trintuvų varikliai, nei iš riešutų trinant išsiskiriantys aliejai didelio karščio nemėgsta.
3. Jei reikia, pašalinu luobeles. Jeigu gaminate sviestą iš lazdyno riešutų (arba iš žemės riešutų su luobele), paskrudinus luobelė atšoka. Paberkite tokius riešutus ant rankšluostėlio, uždenkite kita jo puse ir patrinkite rankomis - luobelė lengvai nusilups. Arba patrinkite riešutus tarp delnų. Idealai luobelės nulupti nebūtina, jos likučiai skoniui netrukdys. Migdolų riešutus į sviestą trinkite su luobele, ji skrudinant neatšoka ir skonį tik pagerina.
4. Riešutus suberiu į trintuvą. Man patogiausia ir greičiausia riešutų sviestą gaminti trintuve, skirtame tirštiesiems kokteiliams plakti, bet galima trinti ir virtuviniame kombaine, tiesiog užtruks šiek tiek ilgiau. Kuo trintuvo variklis galingesnis, tuo riešutus į sviestą sutrins lengviau. Jeigu trintuvas arba kombainas silpnas, gali tekti kelis kartus sustabdyti ir leisti pailsėti varikliui. Ko tikrai nerekomenduoju - trinti rankiniu elektriniu trintuvu (vadinamu blenderiu) ar prie jo komplekte kartais būnančiu mažu smulkintuvu. Net ir galingam blenderiui riešutų sviestas dažniausiai bus per didelis iššūkis, esu taip sudeginusi ne vieną ;)
5. Jungiu mažiausią trintuvo greitį ir trinu. Galima trinti ir didesniu greičiu, bet iš mano patirties, trinant dideliu greičiu riešutų sviestas nuo ašmenų gana smarkiai įšyla, o tai gali pakenkti jo skoniui ir maistinei vertei. Greitį padidinu tik paskutinėmis 1-2 minutėmis, kai sviestas jau būna sviestiškos konsistencijos, tiesiog jos norisi tolygesnės.
6. Iš pradžių riešutai turėtų virsti trupiniais. Tai nutinka greitai. Trinu toliau, vis nubraukdama riešutus nuo trintuvo sienelių link ašmenų. Mano naudojamas trintuvas turi tam skirtą patogią lazdelę, kuria galima pastumti riešutus įkišus per angą dangtyje nestabdant variklio, bet jeigu tokios neturite, nieko tokio - tiesiog vis sustabdykite trintuvą ir nubraukite šaukštu ar mentele.
7. Toliau trinant pamažu iš riešutų ima išsiskirti aliejai, trupiniai limpa į gabalėlius, masė tirštėja. Trinam toliau.
8. Po dar šiek tiek trynimo aliejaus išsiskiria daugiau ir masė ima skystėti. Paprastai šiuo metu trintuvo greitį padidinu.
9. Galiausiai po dar 1-2 minučių viskas virsta puikiu riešutų sviestu! Jo konsistencija labai priklauso nuo riešutų aliejingumo - kuo aliejingesni, tuo sviestas skystesnis. Anakardžių sviestas paprastai būna potirštis, žemės riešutų ir migdolų - kažkur per viduriuką, o lazdyno riešutų (taip pat ir graikinių riešutų) - į skystesnę pusę. Supilstyti į stiklainiukus ir atvėsę jie šiek tiek sutirštėja (laikomi šaldytuve sutirštėja dar labiau).
10. Sukrečiame į stiklainius ir skanaujame! Arba užsukame dangteliu ir dedame į spintutę arba šaldytuvą. Kambario temperatūroje riešutų sviestą galima laikyti apie 1-2 mėnesius, o šaldytuve - apie pusmetį ar net ilgiau. Laikomas šaldytuve sviestas sutirštėja, bet palaikytas kambario temperatūroje vėl įgauną kremišką, tepamą konsistenciją.
Norite įdomiau? Naminis riešutų sviestas skanus savaime, bet galima jį dar pagardinti įvairiais prieskoniais. Puikiai tinka vanilės milteliai (ne skystis!), cinamonas, gvazdikėliai, imbieras, muskatas, kokybiška kakava ar net matcha arbatos milteliai. Didesnis prieskonių kiekis riešutų sviestą truputį sutirštins, bet jis liks kremiškas. Anakardžių sviestas natūraliai saldžiausias, o į kitus, jeigu mėgstate saldžiau, galite įberti žiupsnelį kokosų žiedų cukraus ar kito sauso saldumo.
Svarbu! Riešutų sviesto niekada negardinkite skystais ingredientais (skystu vanilės ekstraktu, medumi, klevų sirupu ir pan.) ir nepasitikėkite receptais, kurie sako, kad galima tą daryti, nes tai reiškia, kad autorius a) pats nepatikrino arba b) nesuprato, kas įvyko. Riešutų sviestas yra riebalų emulsija (kaip ir ištirpintas šokoladas), o riebalų emulsijos vandens nemėgsta ir jo gavusios skyla į kietas daleles ir aliejus. Nuo šaukštelio vanilės ekstrakto į gumulą riešutų sviestas gal ir nesušoks (bet pastebimai sutirštės), visgi rezultatas įdėjus šaukštą medaus jūsų nenudžiugins. Jeigu taip nutiko, riešutų sviesto konsistenciją išgelbėsite šliūkštelėję šiek tiek aliejaus ir dar kartą sutrynę. Jeigu nepadeda, įpilkite dar šiek tiek aliejaus ir dar kartą sutrinkite - įdėjus pakankamai aliejaus konsistencija tikrai atsistatys, visgi, papildomi riebalai skonį šiek tiek pakeis.
Štai viena mano mėgiama kalėdiška riešutų sviesto imprivizacija (visą receptą rasite čia). Jai puikiai tinka tiek žemės riešutai, tiek migdolai.
Beje, trindami sviestą nebijokite maišyti riešutų - pavyzdžiui, trindami ankardžių sviestą ketvirtį anakardžių galite pakeisti lengvai paskrudintais migdolais ar lazdyno riešutais. O sutrynus sviestą įmaišykite žiupsnelį muskato, žiupsnelį imbiero ir šaukštą aguonų. Turėsite natūraliai saldų (saldumo suteiks anakardžiai) žiemiškai jaukaus skonios riešutų sviestą.
Skanių eksperimentų!
