Jau šį sekmadienį, rugsėjo 8 d. 9 val. TV3 eteryje startuos mūsų išmylėta kulinarinė laida „La maistas“! Ją ves du skirtingi, tačiau neabejotinai talentingi, virtuvės šefai Tomas Rimydis ir Vylius Blauzdavičius.
Su Tomu kalbėjomės prieš keletą dienų (interviu rasite čia), o šįsyk kalbamės su Vyliumi.
Vylius – savamokslis virtuvės šefas, kuris mėgsta improvizuoti, nesuderinamus maisto produktus paversti be galo skaniu patiekalu. Savo kulinarinius sugebėjimus pateikia remdamasis gyvenimiška patirtimi.
Viena iš barzdotojo virtuvės šefo aistrų – maisto gamyba lauke, tad Vylius pasiruošęs laidos žiūrovams atskleisti pačius geriausius patarimus norintiems paruošti nepakartojimo skonio patiekalą gamtoje.
Savo įžvalgomis apie tai, ko trūksta lietuviškai virtuvei, ką būtina turėti kiekvienoje virtuvėje ir kaip atrasti tobulą receptą virtuvės šefas pasakoja mums.
Vyliau, kaip susižavėjote maisto ruoša?
Pamenu savo vieną pirmųjų patiekalų, kurį aš gamindavau 15-16 metų. Tai buvo vištos krūtinėlė su „Uncle Bens“ padažu ir ryžiais. Tai buvo mano firminis patiekalas. Iš esmės aš visada žavėjausi maisto ruoša.
Dar būdamas mažas su mama gamindavau koldūnus, mėlynosius su mėlynėmis, kurių skonio man dabar iš tikrųjų trūksta. Visą laiką maistas buvo šalia, kad ir kokia veikla užsiimčiau. Aistra, domėjimasis atvedė ten, kur dabar esu ir dar toliau veda.
Jūs esate savamokslis šefas. Ar tai, kad gaminimo meno nesimokėte, nekėlė kažkokių nepatogumų?
Jau daugiau nei 20 metų eksperimentuoju, skaitau knygas, bandau. Paskutinius 8-10 metų gaminu nebe iš knygų, o iš sukauptų žinių. Manau, kad yra procesai, kuriuos turi išmanyti, bet yra dalis eksperimentų ir dalis kūrybos.
Su eksperimentais ir kūryba viskas yra tvarkoje, o kitą dalį aš gavau per patirtį. Kad kliudytų – nelabai. Kompetencijų turu daug, praktinės patirties taip pat daugiau negu kai kurie šefai, kurie tik sėdi virtuvėje užsidarę. Kiekvienas šefas turi savo specifiką, savo bruožą, o tokie yra įdomiausi. Tie, kurie daro pagal knygą – yra tokie, kaip visi, nieko įdomaus ar išskirtinio.
Be kokio maisto produkto neįsivaizduojate savo gyvenimo?
Man su maistu yra labai keistas dalykas – aš negalėčiau išskirti savo mėgstamiausio maisto produkto. Aš valgau pagal nuotaiką. Kartais tai miltai, kartais mėsa. Aš negalėčiau pasakyti, kad be šito negaliu gyventi. Pas mane viskas yra etapais.
Ką visada galima rasti jūsų virtuvėje? Kodėl?
Visada sviesto. Sviestas yra iš tikrųjų labai geras produktas. Kiek teko domėtis, prancūzų virtuvėje jis yra naudojamas ir įvardijamas virtuvės auksu, nes jis turi labai gerą skonį, prieskonį ir daug kam suteikia gerą skonį.
Ko trūksta lietuviškai virtuvei?
Lietuviškoje virtuvėje man trūksta... kažkaip dabar visi nuėję į tuos eksperimentavimus ir bando formuoti lietuvišką virtuvę pagrįsdami „fine dining“ ar taikydami vakarų eksperimentų metodus. Mes labai pamirštame savo regioninę virtuvę. Regionuose yra išlikusi didelė dalis mūsų autentikos, kuo aš labai domiuosi.
Man trūksta tos tikrosios lietuviškos autentikos, kad šiek tiek paprasčiau žiūrėtų į visus produktus. Geram patiekalui nereikia 10 ingredientų, čia yra mano nuomonė. Keli geri ingredientai sudaro labai gerą skonį.
O kokius patiekalus laikote autentiškiausiais?
Tikriausiai reikėtų žiūrėti pagal laikmetį. Mums labai didelę įtaką turėjo, man bent asmeniškai, litvakų virtuvė. Labai patinka foršmakas – kapota silkė, yra ladkės – tarkuotų bulvių blynai, varškės spurgytės. Išskirti negaliu – daug man skanių dalykų: vienintelis dalykas, kurį galėčiau atsisėdęs išvien valgyti, tai kondensuotas pienas.
Mėgstu važiuoti į regionus, į kaimus ir žiūrėti, kalbėtis, kas ten daroma. Va ten, yra lietuviška virtuvė. Restoranai dažnai nueina į ponų virtuvę, kur fazanai ar kažkas panašaus. Tai nėra blogai. tik man įdomiau, kaip atrodo paprastų žmonių virtuvė.
Kokie Jūsų patarimai norintiems daugiau grilinti? Kaip teisingai tai daryti?
Protinga būtų atsakyti, kad žiūrėtų „La maistas“ ir ten ras visą informaciją (šypsosi). Aš iš tikrųjų viską radau per eksperimentus. Nebijokite eksperimentuoti, sudeginti, kad jums nesigaus. Vieną kartą nesigaus, bet trečią gausis labai skaniai ir jūs turėsite savo padarytą receptą, kurį atrasite.
Visada galite pažiūrėti patarimų, bet aš tokiu principu ir kepu: pasiimu vieną ar kitą šefą, su jais pasikalbu ir iš to, ką išgirstu pasidarau išvadą, kas man būtų priimtiniausia ir taip darau. Tai viska yra eksperimentai. Aš nesu teoretikas. Aš imu, bandau, darau ir gaunasi.
„La Maistas“ – kiekvieną sekmadienį 9 val. per TV3!
