Kaip lengvai rauginti bet kokias daržoves? Pagrindiniai principai ir skanūs receptai

AUTORIUS:
LaMaistas.lt, 2019-07-13
Kaip lengvai rauginti bet kokias daržoves? Pagrindiniai principai ir skanūs receptai
@ Shutterstock

Daržovių rauginimas sparčiai populiarėja visame pasaulyje, o Lietuvoje, kur įvairūs produktai buvo raugiami nuo senų senovės, jis atrandamas iš naujo. Tai vienas sveikatai naudingiausių būdų išsaugoti daržoves ar jas „pagerinti“ - raugintos daržovės lengviau virškinamos, jose padaugėja antioksidantų, vitaminų, gerųjų bakterijų.



SUSIPAŽINKITE SU RAUGINIMU - vienu seniausių, sveikiausių ir įdomiausių konservavimo būdų

Visame pasaulyje daržovės, vaisiai ir uogos, pieno produktai, kepinių tešla, gėrimai buvo raugiami nuo senų senovės. Daugelis tautų „pametė“ ir tik dabar vėl atranda rauginimo tradicijas, kurios mūsuose išliko ganėtinai gajos. Sunku rasti lietuvį, kuris nemėgsta duonos su raugu, giros, raugintų agurkų ar kopūstų. Tiesa, burokėliai, cukinijos, morkos, ridikai ir kitos daržovės raugiamos rečiau, tačiau pabandysime tai pakeisti - straipsnio apačioje rasite nemažai įvairių receptų!

Raugintais produktais reikėtų mėgautis ne tik puoselėjant senąsias tradicijas, bet ir stiprinant sveikatą. Rauginti produktai yra lengviau virškinami, o jų mitybinė vertė aukštesnė.

Natūralaus, savaiminio rauginimo metu produktai yra paveikiami mikroorganizmų išskiriamų fermentų (todėl rauginimas dar gali būti vadinamas fermentacija). Fermentai „apskaido“ maisto medžiagas, o šalutiniai bakterijų veiklos produktai (pieno rūgštis, anglies dvideginis, etanolis ir kt.) suteikia ypatingo skonio ar kitų savybių (pavyzdžiui, fermentuojamas gėrimas tampa alkoholiniu arba jame susidaro burbuliukai).

Savaiminio rauginimo metu bakterijoms leidžiama veikti laisvai, todėl šis maisto konservavimo būdas yra įdomus ir kiek netikėtas - niekuomet tiksliai nežinome, kokie mikroorganizmai „prikibs“, kaip jiems seksis darbuotis esant skirtingoms aplinkoms sąlygoms, pasirinkus įvairius rauginamus produktus. Būtent dėl to namuose vykstantis rūgimo procesas ir raugintų produktų skonis kaskart gali šiek tiek skirtis, tačiau juk taip dar įdomiau!
 

Raugintos daržovės

Galima rauginti įvairias daržoves ir jų mišinius. Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

PAGRINDINIAI RAUGINIMO PRINCIPAI: akmens druska, tinkami indai ir pačios įvairiausios daržovės

„Sausas“ rauginimas su druska. Pats paprasčiausias rauginimo būdas yra pjaustytų ar tarkuotų daržovių rauginimas su druska.

Rauginimui (kaip ir konservavimui) reikėtų naudoti „paprastą“, rupią akmens druską (jeigu gyvenate užsienyje, ieškokite užrašo „kitchen salt“ arba „kosher salt“). Jūros, joduota, Himalajų ar kitokia druska netiks, nes daržovės gali įrūgti nepakankamai, bus prėskos, turės nemalonų poskonį, gali greitai sugesti.

Paprasčiausiam rauginimui su druska pasirinktas daržoves ar jų mišinius supjaustykite, apibarstykite druska ir gerai sumaigykite rankomis ar mediniu šaukštu iki kol išsiskirs sultys. 1 kilogramui daržovių reikės maždaug 1 šaukšto (apie 20 g) ar truputį daugiau druskos.

Druskos kiekis priklauso nuo jūsų skonio, produktų sultingumo ir patalpos, kurioje laikysite raugintus produktus. Svarbu, kad maigant daržoves išsiskirtų pakankamai sulčių, jeigu mišinys gaunasi sausokas, sulčių išsiskiria mažai, įberkite dar pusę šaukšto druskos ir permaišykite, didesnis druskos kiekis „ištrauks“ daugiau vandens.

Jeigu rūsys (ar kita patalpa), kurioje laikysite raugintus produktus, nėra pakankamai vėsi, geriau įdėkite papildomą šaukštą druskos - rauginti produktai bus sūresni, tačiau ilgiau išliks nesugedę.

Rauginimas sūryme. Sūryme tinka rauginti nepjaustytas daržoves arba gražiai supjaustytus daržovių gabaliukus, kurių nenorite maigyti, kad nesulūžtų ir išlaikytų dailią formą.

Rauginimui sūryme, kaip ir rauginimui su druska, reikės „paprastos“ akmens druskos. Maždaug 1 šaukštą (apie 20 g) druskos ištirpinkite 1 litre šilto vandens, palaukite, kol sūrymas atvės ir juo užpilkite į rauginimo indą ar stiklainį sudėtas daržoves.

Tikslus druskos kiekio sūrymui pasirinkimas priklauso nuo jūsų skonio ir patalpos, kurioje laikysite suraugintus produktus. Jeigu jūsų rūsys nėra pakankamai vėsus, pasiruoškite sūresnį sūrymą, t.y. 1 litrui vandens naudokite 2 šaukštus druskos.

Ruošdami sūrymą įsitikinkite, kad vanduo yra geros kokybės, be chloro. Lietuvoje iš čiaupo bėgantis ar iš šulinio pasemtas vanduo yra tinkamas, tačiau kai kuriose užsienio šalyse vandentiekio vanduo yra chloruojamas. Jeigu abejojate vandens kokybe, rinkitės geriamąjį vandenį iš butelių. Mineralinio vandens geriau nenaudokite, jis gali pakeisti produktų skonį.
 

Rauginti agurkai

Agurkai rauginami, užpilant sūrymu. Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Rauginimui tinkantys indai ir jų paruošimas. Rauginimui labiausiai tinka medinė statinaitė ar kubiliukas. Rekomenduojame turėti keletą statinaičių skirtingiems rauginamiems produktams (pavyzdžiui, statinaitę agurkams, kitą - kopūstams ir t.t.), kadangi į medieną gan stipriai įsigeria specifinis, skirtingų raugintų produktų skonis ir kvapas, gali likti specifinių mikroorganizmų.

Medines statinaites ar kubiliukus reikia paruošti rauginimui. Jeigu statinaitė ar kubiliukas naujas, rekomenduojama pripilti vandens ir jį vis keičiant palaikyti 2-3 savaites, kad mediena išbrinktų ir indas būtų sandarus. Jau naudotą medinį indą pakanka pamirkyti 2-3 paras. Pamirkytą statinaitę ar kubilą prieš rauginimą reikia perlieti verdančiu vandeniu ir perplauti su soda, tuomet labai gerai, kelis kartus nuskalauti. Kartais rekomenduojama indą papildomai ištrinti medumi arba česnakais - tai apsaugos nuo nepageidaujamų puvimo bakterijų, pelėsių ir pan.

Jeigu neturite statinaitės, tai įvairius produktus tikrai galite rauginti stiklainiuose, kituose stikliniuose induose. Taip pat tinka emaliuoti puodai ar indai, bet labai svarbu, kad emalis būtų nepažeistas.

Stiklinius arba emaliuotus indus taip pat dėmesingai išplaukite, galite ištrinti su soda ir perlieti verdančiu vandeniu, tuomet gerai nuskalauti.

Plastikiniai ar metaliniai indai rauginimui netinka, kadangi rūgimo metu susidarančios rūgštys juos pažeidžia, į rauginamus produktus patenka žalingų medžiagų!

Daržovių pasirinkimas ir paruošimas. Rauginti galite pačias įvairiausias daržoves bei jų mišinius - kopūstus (ir ne tik baltagūžius, bet ir mėlynuosius, kiniškus ir kt.), agurkus, pomidorus, morkas, ropes, ridikus, cukinijas, obuolius, paprikas...

Rauginimui skirtos daržovės turi būti šviežios, nepažeistos, neapipuvusios. Jas reikėtų kruopščiai nuplauti, būtinai nuimti visus sudžiuvusius žiedų likučius (dėl jų raugintos daržovės gali tapti gličios). Palaukti, kol išdžius ir supjaustyti ar naudoti nepjaustytas.

Ankstyvos, sultingesnės, minkštesnės daržovės (cukinijos, kininiai arba ankstyvieji kopūstai, jaunos morkytės, ankstyvieji burokėliai ir pan.) tinkamesnės greitam vartojimui, tad jas patogiau raugti stiklainyje ir laikyti šaldytuve iki kol suvalgysite. Ilgėliau laikomos šios daržovės ims minkštėti, praras traškumą. Greitam valgymui gali rauginti įvairius agurkus ir pomidorus, tačiau geriau rinktis smulkesnes, tvirtesnes daržoves.

Ilgam saugojimui, žiemos atsargoms rinkitės vėlyvųjų, rudenį derančių daržovių veisles (kopūstus, agurkus, ropes, morkas, burokus ir kt.). Jeigu ilgam saugojimui norite užraugti pomidorų, geriau rinkitės mažiau vandeningus, smulkesnius, ne iki galo sunokusius arba net žalius pomidorus.

Rauginant agurkus ilgam saugojimui  ypatingai svarbi jų veislė.  Būtinai atsižvelkite į ją ir perskaitykite rekomendacijas ant sėklų pakelio. Kai kurių veislių agurkai tinka tik marinavimui, jeigu juos rauginsite, agurkai bus minkšti, su skylutėmis, vandeningi. Rauginimui tinkantys agurkai turi būti tvirti, traškūs, tvirtu, kietoku vidumi. Kelios rauginimui tinkančios agurkų veislės: ‘Ghershwin‘, ‘Wagner‘, ‘Cross Country‘, ‘Faster‘, ‘Regal‘.
 

Rauginti kopūstai

Mediniame kubiliuke rauginti kopūstai. Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Pagardai ir priedai rauginimui. Galima rauginti daržoves be jokių papildomų priedų, tačiau norėdami išgauti įdomesnių, geriau subalansuotų skonių išbandykite įvairius pagardinimus.

Daržovėms puikai tiks tradiciniai priedai: česnakas, krapų šakelės, įvairių pipirų žirneliai, kmynai, krienai, truputis medaus... Rytietišką skonį pavyks išgauti eksperimentuojant su imbieru, česnako ar svogūnų laiškais, čili pipirais, žuvų padažu.

Nepamirškite ir medžių ar krūmų lapų, pagerinančių skonį, aromatą, apsaugančių nuo nepageidaujamų mikroorganizmų: ant stiklainio dugno ir tarp daržovių įdėkite juodųjų serbentų, vyšnių lapų, o rauginamus produktus uždenkite krienų arba ąžuolo lapais, padedančiais produktus apsaugoti nuo pelijimo.

Rauginant burokėlius, papildomai įdedama ir ruginės duonos riekutė (ji, priklausomai nuo recepto, dažnai išimama po 2-3 dienų, kuomet rūgimas jau „įsivažiavęs“). Su riekele duonos burokėliai įrūgsta greičiau ir jų spalva būna gražesnė, violetinė ar purpurinė, be duonos rauginami burokėliai gali paruduoti.



RŪGIMO PROCESAS: šiluma ir laisvė burbuliukams

Greitam vartojimui
skirtus produktus vertėtų visiškai surauginti kambario temperatūroje (maždaug 20-25°C). Rauginimui skirtus produktus bei visus priedus ir pagardus reikėtų taupiai, paspaudžiant (jeigu daržovės smulkintos tai jas gerokai suspauskite, sugrūskite į indą) sudėti į stiklainius, užpilti šaltu sūrymu (jeigu naudojate jį). Jie įrūgs per maždaug savaitę (priklausomai nuo pačių produktų, bakterijų ir aplinkos sąlygų).

Žiemos atsargoms ruošiamos produktus kambario temperatūroje rekomenduojama rauginti nuo kelių dienų iki savaitės (priklauso nuo pasirinktų produktų ir konkretaus recepto), o tuomet išnešti į vėsų, bet nešaltą (maždaug 8-10°C) rūsį, kur rūgimas lėtai tęsis dar apie mėnesį.

Ne visus žiemos atsargoms rauginamus produktus būtina laikyti kambario temperatūroje. Pavyzdžiui, agurkus ir pomidorus galite užpilti sūrymu ir iškart nešti į vėsų, bet nešaltą (maždaug 8-10°C) rūsį. Produktai po truputį įrūgs maždaug per mėnesį, o tuomet juos bus galima perkelti į dar šaltesnę patalpą arba pradėti valgyti.
 

Fermentuotos daržovės

Greitam vartojimui skirtas daržoves patogu rauginti nedideliuose stiklainiukuose. Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Paslėgimas. Svarbu, kad rūgstančios daržovės nepakiltų ir neplūduriuotų susidariusių sulčių ar sūrymo paviršiuje, nes tuomet jos gali greitai supelyti, pradėti pūti ar suminkštėti. Plūduriuojančias daržoves „paskandinkite“ ant jų uždėję lėkštę su svoriu (akmeniu, stiklainiu su vandeniu).

Dujų pasišalinimas. Vykstant rūgimo procesui taip pat svarbu, kad pasišalintų dujos, todėl rauginamų produktų neuždenkite sandariais dangteliais (juos paprasčiausiai „iššaudys“, o gali net ir stiklainis trūkti). Rauginamus produktus galima pridengti plastikiniais dangteliais ar tiesiog uždengti keliais marlės sluoksniais. „Burbuliavimo“ metu skystis gali prasisukti pro nesandarius dangtelius, o indas su rauginamais produktais - atsidurti balutėje, tačiau tai normalu ir šio proceso nereikėtų baimintis. Norėdami apsaugoti grindis, rauginamus produktus statykite ant padėklų ar gilesnių lėkštučių.

Jeigu rauginate pjaustytas, inde stipriai suspaustas daržoves (pavyzdžiui, kopūstus), reikėtų kas dieną ar kas dvi jas per visą ilgį prabadyti iešmeliu, kad lengviau pasišalintų dujos.

Susidrumstimas ir nuosėdos. Rūgimo metu stiklainyje susidrumsčiantis sūrymas arba dugne iškrentančios nuosėdos - geras ženklas, vadinasi, mikroorganizmai atlieka savo darbą ir rūgimo procesas vyksta. Kartais galite pastebėti ir visiškai nepavojingų, per pirmąsias rūgimo dienas išnykstančių putų, kurios dažniau susidaro, jeigu rūgsta daugiau cukraus turinčios daržovės (pavyzdžiui, burokėliai, morkos). Indo viršuje taip pat gali susidaryti beveik permatoma plėvelė, kuri parodo, kad prisiveisė nežalingų mielių. Jaudintis reikėtų tik jeigu rauginamos daržovės ėmė tęžti, pradėjo sklisti nemalonus kvapas, įsiveisė pelėsis.



RAUGINTŲ DARŽOVIŲ LAIKYMAS: rūsyje arba šaldytuve

Raugintų daržovių laikymas rūsyje. Raugintas daržoves reikėtų laikyti vėsioje vietoje. Ideali laikymo temperatūra daugumai raugintų daržovių yra 0—5°C. Kaimuose raugintus produktus laikydavo vėsiuose rūsiuose, kamarose, kartais net nuleisdavo į šulinį. Vėsiai laikomi ir „sėkmingai“ surauginti produktai tinkami vartoti net iki pusmečio ar metų (ypač jeigu raugėte su daugiau druskos ar aštriais prieskoniais).

Raugintų daržovių laikymas šaldytuve. Retas miestietis turi pakankamai vėsų rūsį, garažą ar kitą patalpą, tinkamą ilgam produktų laikymui. Jeigu gyvenate šiuolaikiškame name ar bute, rekomenduojame gaminti greitam vartojimui skirtas daržoves, t.y. dėti jas į nedidelį stiklainį, leisti visiškai išrūgti kambario temperatūroje ir laikyti šaldytuve. Šaldytuve laikomos raugintos daržovės tinkamos vartoti kelis mėnesius.

Sūrymo užvirinimas. Kartais daržovėms įrūgus rekomenduojama nupilti, užkaitinti sūrymą ar natūraliai susidariusias sultis ir vėl užpilti ant daržovių. Rūgimas tikrai bus sustabdytas, termiškai apdorotas produktas „laikysis“ ilgiau, tačiau dalis jo maistinės vertės bus prarasta - karštis sunaikins naudingąsias bakterijas, dalį vitaminų ir antioksidantų.

Raugintų daržovių šaldymas. Raugintų daržovių negalima užšaldyti, taip pat reikėtų žiūrėti, kad jos nepašaltų laikomos rūsyje ar balkone. Pašalusios daržovės atšilusios suminkštėja, praranda traškumą, gali pasidaryti gleivėtos.
 

Raugintų produktų laikymas

Įrūgusius produktus reikia laikyti šaltai. Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

RAUGINTOS DARŽOVĖS SUGEDO: galimos priežastys ir susitaikymas - kartais taip nutinka...

Rauginamos daržovės sugedo? Savaiminį raugimo procesą sunku reguliuoti - nežinome, kokia bakterija „prikibs“, kokios bus aplinkos sąlygos, oro drėgmė ir temperatūra... Tad nereikėtų nusiminti ir visam laikui atsisakyti naudingų raugintų produktų - laikykitės visų taisyklių, galbūt truputį padidinkite druskos kiekį ir bandykite dar kartą!

Kartais nepasiseka ir daržovės pradeda pūti, labai greitai perrūgsta, atsiranda nemalonus kvapas. Dažniausiai tai įvyksta pačioje rūgimo pradžioje ir nesėkmę lemia per aukšta ar per žema temperatūra, daržovių pažeidimai arba blogas jų nuplovimas, prasta vandens kokybė arba per mažas druskos kiekis.

Užuodę prastą kvapą, pamatę, kad daržovės gleivėtos ar labai minkštos, jų nevalgykite. Jose prisiveisė ne naudingųjų, rūgimą sąlygojančių mikroorganizmų, o nepageidaujamų, lemiančių puvimo, gedimo procesus.

Su ypač didele atsarga reikėtų vertinti pelėsį, kuris dažniau apdengia jau išrūgusius, vėsiai laikomus produktus. Jeigu pastebėjote pirmuosius pelėsio ženklus, teks išmesti visą indą. Primygtinai nerekomenduojame tiesiog nugraibyti, nupjaustyti pelėsių ar išmesti tik indo viršuje buvusių daržovių. Smulkūs pelėsiai gali būti nematomi plika akimi, tačiau jie geba prasiskverbti labai giliai.

Kai kurių rūšių pelėsiai išskiria sveikatai pavojingus, imunitetą silpninančius, net kancerogeninius (vėžį sukeliančius) junginius. Šie junginiai ypač stabilūs ir atsparūs, jų nepavyks sunaikinti apipelijusį produktą apvirus, pridėjus dar daugiau druskos ar pan.



RAUGINAME ĮVAIRIAS DARŽOVES - nuo tradicinių kopūstų ir agurkų iki rytietiško kimči

Šis receptas vienas populiariausių ir plačiausiai žinomų. Agurkus pakanka užpilti sūrymu, stiklainį uždengti plastikiniu dangteliu ir nunešti į šaltą rūsį tolesniam lėtam rūgimui. Jeigu jūsų rūsio temperatūra truputį aukštesnė, pasidarykite sūresnį sūrymą, t.y. 1 litrui vandens naudokite 2 šaukštus druskos.

Receptą rasite čia.
Nuotrauka Ⓒ @Shutterstock

Rauginimui labiausiai tinka nepernokę net žali pomidorai, juos paruošę pagal puikų receptą, žiemą galėsite mėgautis ne tik labai gardžiu, bet ir daug sveikesniu, nei marinuoti pomidorai, užkandžiu. Pomidorus rinkitės ne itin didelius, panašaus dydžio.

Receptą rasite čia.
Nuotrauka Ⓒ @Shutterstock

Originalus ir negirdėtas receptas! Tai puikus būdas sunaudoti žalius pomidorus kitaip! Atkreipkite dėmesį, kad Renata pataria nepasiduoti pagundai pilti vandens, nes tikrai pakaks pačių pomidorų sulčių! Labai skanūs tiek vieni, tiek kaip priedas prie karštų patiekalų.

Receptą rasite čia.

Tikriausiai daugelis sutiks, kad rauginti burokėliai puiki ir sveikesnė alternatyva marinuotiems. Šis skanėstas primena vaikystę ir močiutės virtuvę, o naudoti juos galite ir barščiams, ir šaltibarščiams, ir užkandžiams, ir tiesiog kaip garnyrą prie virtų bulvių ir silkės - pasirinkimų galybė!

Receptą rasite čia.

Rauginti moliūgai jokia naujiena pietų šalyse, pavyzdžiui, Gruzijoje.  Autorės teigimu, jie puikiai gali pakeisti raugintus agurkus, juos galima naudoti lygiai taip pat. Taupydami laiką, galite rinktis pirktinį prieskonių mišinį konservavimui, tačiau nepamirškite šviežio česnako!

Receptą rasite čia.

Gausybę rauginimo receptų išbandžiusi ir nuolat žinias gilinanti Renata iš „Kūmutės virtuvės“ siūlo greitai valgymui užsiraugti bent truputį morkų. Tai išraiškingo skonio, ilgai kramtomas užkandis, kuris puikiai tiks vakarui su knyga ar filmu, o taip pat - įvairių patiekalų puošybai.

Receptą rasite čia.

Renata iš „Kumūtės virtuvės“ kviečia nepraeiti pro prekybo centre suguldytus Pekino kopūstus. Žaliąsias jų lapų dalis galėsite sunaudoti šaunioms salotoms, o baltąsias - užraukite greitam vartojimui ir turėsite ypač originalų, Tolimuosius Rytus primenantį patiekalą.

Receptą rasite čia.

Rauginti galima ne tik vienos rūšies daržoves, bet ir įvairius mišinius. Jeigu nepatingėsite ir juos dailiai suluoksniuosite gražiame stiklainyje, tai toks namų gamybos skanėstas bus puikiausia dovana.

Receptą rasite čia.

Dar vienas skanėstas, kurio ragavę galbūt tikrai ne kiekvienas, bet paragavus patinka beveik kiekvienam! Rauginti obuoliai tobulai dera prie paukštienos patiekalų, ypač ant šventinio stalo. Taip pat juos labai skanu ragauti ir vienus ar ant sumuštinių. Rauginimui rekomenduojame naudoti vėlyvąsias obuolių veisles.

Receptą rasite čia.
Nuotrauka Ⓒ @Shutterstock

Raugintos cukinijos

Raugintos cukinijos

Cukinijas galima rauginti su įvairiais prieskoniais. Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Greitam vartojimui galite užsiraugti cukinijų (ilgiau laikomis jos minkštėja, tęžta, tad žiemos atsargoms netiks). Cukinijos - neutralaus skonio daržovė, todėl joms tiks paprastas sūrymas ir bet kokie priedai - tradiciniai vynių, serbentų lapai, pipirai, kmynai, česnakai ar rytietiško skonio suteiksiantis imbieras, čili pipirai, ciberžolė.

1 litro stiklainiui Jums reikės:
~600-700 g griežinėliais pjaustytų cukinijų;
Sūrymo iš 1 litro vandens ir 1,5 šaukšto druskos;
kelių pipirų grūdelių, česnako, krapų, vyšnių ir serbentų lapų ar kitokių priedų.

Gaminimas:
Cukinijas supjaustykite griežinėliais, sudėkite į švarų stiklainį drauge su prieskoniais ir kitais pagardais.

Vandenį užvirkite, nukelkite nuo ugnies, suberkite ir maišant ištirpinkite druską. Palaukite, kol sūrymas atvės ir šaltu sūrymu užpilkite cukinijas.

Plastikiniu dangteliu ar marle pridengtas cukinijas rauginkite kambario temperatūroje 3-4 dienas.

Įrūgusias užsukite ir laikykite šaldytuve. Jos tinkamos naudoti 2-3 savaites.

 

Rauginti ridikėliai

Rauginti ridikėliai mūsuose nelabai populiatūs, tačiau mėgstami Rytuose (tiesa, ten dažniau naudojami didesni juodieji ar baltieji ridikai). Šie ridikėliai pasižymi gan ryškiu, skoniu - jie rūgštoki, tačiau turi ir kartumo. Rauginti ridikėliai, nedidelėmis „dozėmis“, tiks prie įvairių mėsos patiekalų, jų galima įdėti į salotas.
 

Rauginti ridikėliai

Ridikėlius taip pat galima rauginti. Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

1 litro stiklainiui Jums reikės:
~600-700 g ridikėlių;
Sūrymo iš 1 litro vandens ir 1,5 šaukšto druskos;
kelių pipirų grūdelių.

Gaminimas:
Ridikėlius kruopščiai nuplaukite ir supjaustykite plonomis riekelėmis, sudėkite į stiklainį drauge su pipirų grūdeliais.

Vandenį užvirkite, nukelkite nuo ugnies, suberkite ir maišant ištirpinkite druską. Palaukite, kol sūrymas atvės ir šaltu sūrymu užpilkite ridikėlius.

Plastikiniu dangteliu ar marle pridengtus ridikėlius rauginkite kambario temperatūroje 5-7 dienas. Rūgimo metu vanduo gali apsiblausti, nudažyti rausvai - tai normalu.

Įrūgusius užsukite ir laikykite šaldytuve. Šaldytuve jie gali stovėti ilgai - bent mėnesį ir net ilgiau.

 

Korėjietiškas kimči - aštrus raugintas Pekino kopūstas

Korėjietiškas kimči (angl. kimchi) pastaruoju metu ypač populiarus visame pasaulyje. Šie aštroki kopūstai gali būti valgomi vieni, patiekiami kaip garnyras ar naudojami gaminant, pavyzdžiui, sumaišomi su ryžiais ir truputį pakepinami.
 

Korėjietiškas kimči

Korėjos virtuvė neįsivaizduojama be aitraus kimči. Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

1 litro stiklainiui Jums reikės:
1 vidutinio dydžio Pekino kopūsto;
1 vidutinio baltojo ridiko (galima pakeisti 4-5 raudonaisiais, bus truputį aitriau);
kelių svogūnų laiškų;
5-6 česnako skiltelių;
1 šaukštelio sutarkuoto šviežio imbiero;
1 šaukšto cukraus (vietoje jo galima įtarkuoti 1 saldesnį obuolį ar nedidelę kriaušę);
2-3 šaukštų žuvų padažo (specifinis korėjietiškas padažas, galite ir nenaudoti);
1-5 šaukštų čili pipirų dribsnių (pagal skonį, dribsnių aštrumą);
70 g druskos;
vandens.

Gaminimas:
Kopūstą perpjaukite perpus ir dar perpus, kad turėtumėte keturis ketvirčius. Išpjaukite kietąją, apatinę dalį, kiekvieną ketvirtį perpjaukite į kelias dalis, kad būtų maždaug trijų pirštų pločio gabaliukai.

Supjausytą kopūstą sumaišykite su druska, gerai sumaigykite, kad kopūstas suminkštėtų, imtų skirtis sultys. Užpilkite vandeniu, kad apsemtų, paslėkite su lėkšte ir sunkiu svoriu. Laikykite paslėgtą bent 1-2 valandas. Galima ir pernakt.

Kopūstą labai gerai (bent 3 kartus) perplaukite po tekančiu vandeniu ir atidėkite, kad apdžiūtų.

Ridiką supjaustykite plonomis lazdelėmis (geriau netarkuoti, nes išsiskirs labai daug skysčio), svogūnų laiškus smulkiai sukapokite. Sumaišykite su apdžiuvusiu kopūstu.

Paruoškite prieskonių mišinį. Česnakus perspauskite spaustuku arba sutarkuokite, sumaišykite su imbieru, cukrumi, žuvų padažu, pagal skonį įdėkite čili pipirų.

Gautą prieskonių košelę dėkite ant daržovių ir labai gerai išmaišykite. Rekomenduojame dirbti su pirštinėmis, nes košelė tepa odą, gali deginti.

Daržoves sugrūskite į švarų stiklainį ir maždaug 5 dienas rauginkite kambario temperatūroje. Kasdien vis pabadykite iešmeliu, vėl pagrūskite, kad išeitų dujos. Laikykite šaldytuve ir ragaukite dar po savaitės ar dviejų.

 

Raugintos pikantiškos slyvos

Raugintais agurkais ar kopūstais tikrai nenustebinsime, o ar teko ragauti raugintų slyvų? Šiomis pikantiškomis slyvomis galima mėgautis ir jų puikiu skoniu stebėtis be jokių papildomų priedų, tačiau jos taip pat puikiai tiks prie paukštienos patiekalų, sūrio, saldžių ir riebių ledų, o skystį iš stiklainiuko galima panaudoti, kaip salotų užpilą arba marinatą vištienai.
 

Raugintos slyvos

Galima ne tik valgyti raugintas slyvas, bet ir panaudoti skystį iš stiklainio. Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

1 litro stiklainiui Jums reikės:
~500 g mėlynųjų slyvų (tvirtų, gali būti ne iki galo sunokusios);
Sūrymo iš 1 litro vandens ir 1,5 šaukšto druskos;
3 nedidelių imbiero šaknies griežinėlių;
1 cinamono lazdelės;
3-4 kardamono ankščių arba nedidelės rozmarino šakelės;
jeigu patinka aštriau: kelių pipirų grūdelių, supjaustyto čili pipiriuko.

Gaminimas:
Slyvas nuplaukite, nuimkite kotelius, tačiau stenkitės juos išrauti taip, kad nepažeistumėte odelės.

Į stiklainį dėkite visus prieskoniu, pagardus ir slyvas.

Vandenį užvirkite, nukelkite nuo ugnies, suberkite ir maišant ištirpinkite druską. Palaukite, kol sūrymas atvės ir šaltu sūrymu užpilkite slyvas.

Plastikiniu dangteliu ar marle pridengtas slyvas rauginkite vėsesnėje vietoje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių (galima pastatyti toliau nuo viryklės esančiame virtuvės kampe). Slyvos turėtų įrūgti per savaitę, jeigu norite sipresnio skonio, galite palaikyti 8-9 dienas.

Įrūgusias slyvas užsukite ir laikykite šaldytuve. Jos tinkamos vartoti apie mėnesį.

LaMaistas.lt
Rašyti komentarą
Komentarai
Ką dabar gaminame:
viskas
ruošiamės žiemai
valgome sveikiau!
karšti patiekalai
pyragai, kepiniai
salotos, mišrainės
Daugiau
Kraunama...
Populiariausi receptai
Kontaktai

Turinio klausimais rašykite:

[email protected]

(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)

Reklama

Reklamos klausimais rašykite

[email protected]

(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)

All Media Digital