Reklama
Reklamos klausimais rašykite
(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)
Cukruoti gyvų gėlių žiedlapiai - valgomas, natūralus, ypač subtiliai ir dailiai atrodantis papuošimas, idealiai tinkantis tortams bei kitiems desertams. Žiedlapių cukravimas yra tarsi meditacija, o teisingai paruoštus žiedlapius galima naudoti net metus. Siūlome sužinoti, kokias gėles galima valgyti ir naudoti puošyboje, kaip teisingai jas cukruoti ir saugoti.
Cukruoti žiedlapiai - aukštuomenės desertų puošmena
Senovės Kinijoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Egipte, Graikijoje ir Romos Imperijoje buvo įprasta vaisius ir augalų žiedus arba jų žiedlapius išmirkyti meduje, o vėliau džiovinti ir naudoti maistui, patiekalų puošimui.
Persai ir graikai kelionių metu pastebėjo, kad indai augina „nendres, kurios be bičių pagamina medų“. Buvo atrastos ir kituose kraštuose pradėtos sodinti cukranendrės, tačiau cukrus iki pat XX a. buvo tik turtuoliams prieinamas produktas.
Didikus siekiantys nustebinti konditeriai cukrų panaudojo, siekdami padailinti ir išsaugoti valgomų gėlių žiedus ir žiedlapius. Dažniausiai buvo cukruojamos našlaitės, tačiau naudoti ir kiti augalai.
Nuotraukos šaltinis Shutterstock
Žiedlapių cukravimas - pati saldžiausia meditacija
Žiedlapius cukruoti tikrai nesunku, tačiau svarbu pasirinkti tinkamus, labai kokybiškus augalus bei neskubėti. Siūlome žingsnis po žingsnio susipažinti su šia subtilia technika ir savo desertus paversti aukštuomenei pritinkančiais šedevrais!
1. Žiedų ir žiedlapių pasirinkimas. Galima cukruoti tiek valgomų augalų žiedus, tiek ir žiedlapius. Tradiciškai dažniausiai cukruojamos kvapiosios našlaitės, rožių žiedlapiai (ypač tinka „laukinio“, daugelio namų kiemuose augančio, puikiai kvepiančio paprastojo erškėčio žiedlapiai), alyvų ir obelų žiedai.
Galite cukruoti ir kitus valgomus žiedus ar žiedlapius: trūkažolių, chrizantemų, medetkų, kinrožių, rugiagėlių, gvazdikų, ramunių, levandų, nasturčių, rozmarinų, pelargonijų ir kt.
Jeigu norite cukruoti žiedus, geriau rinkitės smulkesnius, „plokštesnius“, pavyzdžiui, našlaičių, trūkažolių, alyvų ir kt. žiedus.
Stambesni žiedai gali neišdžiūti ir pradėti pūti arba pelyti, be to, žalios stambesnių žiedų dalys (žiedkočiai, žiedsosčiai, taurėlapiai) dažnai yra kartokos. Didesnius, pavyzdžiui, rožių, erškėčių, chrizantemų, medetkų, obelų žiedus, verčiau išskirstyti žiedlapiais ir cukruoti juos.
Cukravimui geriau rinktis kvapesnių augalų veislių žiedus arba žiedlapius. Dažniausiai maloniau kvepia senesnės, laukiniams augalams artimesnės veislės. Dauguma naujųjų veislių pasižymi dideliais, puošniais žiedais, tačiau kvepia menkai. Jų žiedų ir žiedlapių skonis, tikėtina, bus prastesnis (bet atrodys, žinoma, puikiai). Ši tendencija ypač gaji tarp rožių.
Cukruoti galite ne tik įvairių augalų žiedus ir žiedlapius, bet ir desertams tinkančių prieskoninių žolelių lapelius. Puikiai atrodys ir desertams subtilaus skonio suteiks mėtų, bazilikų, levandų, šalavijų lapai.
Nuotraukos šaltinis Shutterstock
2. Žiedų ir žiedlapių paruošimas. Labai svarbu pasirinkti švarius augalus. Jie turi būti nenupurkšti cheminėmis priemonėmis, augę toliau nuo miesto, automobilių, gamyklų taršos. Geriausia cukruoti pačių užaugintas gėles. Pirktines gėles verčiau pamerkite į vazą ir grožėkitės, bet valgyti jų tikrai nerekomenduojame!
Žiedus rinkite tik saulėtą, sausą, geriau vėjuotą dieną, maždaug prieš vidurdienį, tuomet rasa jau bus nudžiūvusi, o žiedai išsiskleidę. Rinkite tik visiškai išsiskleidusius, bet neapvytusius, pačius gražiausius žiedus.
Žiedus nukirpkite ar nupjaukite kuo arčiau žaliojo „pagrindo“ (žiedsosčio).
Surinktus žiedus, jeigu jie apdulkėję ar apnikti vabaliukų, apiplaukite tekančiu, vėsiu vandeniu. Drėgnus žiedus švelniai papurtykite ir vienu sluoksniu sudėkite ant popierinių rankšluostėlių. Uždenkite kitais popieriniais rankšluostėliais ir švelniai patapšnokite, kad susigertų likusi drėgmė.
Svarbu žiedus paruošti ir pradėti cukruoti kuo greičiau, kol jie nepradėjo vysti.
Nuotraukos šaltinis Shutterstock
3. Cukrus ir kiti ingredientai cukravimui. Cukravimui, žinoma, reikės labai smulkaus cukraus arba cukraus pudros. Smulkiu cukrumi siūlome cukruoti stambesnius, tvirtesnius žiedus arba žiedlapius, o smulkučius, gležnus žiedelius verčiau cukruokite cukraus pudra.
Žiedus taip pat reikės padengti pagrindu, prie kurio prilips cukrus. Pagrindu įprastai siūloma rinktis šviežio kiaušinio baltymą, kurį reikia išplakti iki kol lengvai suputos. Jeigu baltymas neišsiplaka iki tolygios, vandeningos konsistencijos, jame yra tąsių „gleivių“, įpilkite šaukštelį vandens ir vėl perplakite. Kiaušinio baltymą naudokite gležnesniems, smulkesniems žiedeliams.
Vietoje kiaušinio baltymo taip pat galima naudoti cukraus sirupą. Jį nesunkiai pasigaminsite namuose - cukrų sumaišykite su vandeniu lygiomis dalimis (pavyzdžiui, naudokite 3 šaukštus cukraus ir 3 šaukštus vandens) ir prikaistuvyje maišydami pašildykite iki kol cukrus ištirps. Cukraus sirupas tiks tvirtesniems, didesniems žiedams, o ypač - rožių, erškėčių žiedlapiams.
Kartais rekomenduojama į pasirinktą pagrindą įlašinti kelis lašus degtinės - tuomet žiedai ir žiedlapiai džius greičiau.
Nuotraukos šaltinis Shutterstock
4. Priemonės cukravimui. Cukravimui reikės kelių teptukų - mažesnio, plonesnio kiaušinio baltymo ar cukraus sirupo aptepimui ir didesnio, storesnio cukraus pudros ar cukraus barstymui (galite barstyti ir pirštais, bet su teptuku bus patogiau).
Taip pat jums reikės kepimo popieriaus ant kurio išdėliosite džiovinti paruoštus cukruotus žiedelius.
Jeigu žiedeliai labai smulkūs, gali prireikti pinceto jų paėmimui, o taip pat medinių dantų krapštukų arba manikiūrui skirtų pagaliukų, kuriais švelniai išskirstysite ir išlyginsite žiedlapius.
5. Žiedų ir žiedlapių cukravimas. Cukravimas nėra sudėtingas ar daug įgūdžių reikalaujantis darbas, tačiau laiko jam tikrai teks skirti. Cukravimui skirkite ramią popietę ar visą vakarą ir pasinerkite į procesą, kuris bus lyg tikra meditacija.
Švarius, sausus žiedus arba žiedlapius aptepkite kiaušinio baltyme arba cukraus sirupe suvilgytu teptuku.
Kitą teptuką patepkite į cukrų ar cukraus pudrą ir juo patapšnokite žiedus arba žiedlapius. Jie turėtų būti cukruoti tolygiai, iš visų pusių. Teptukas sudrėks nuo baltymo arba sirupo, todėl jį vis nuvalykite patrindami tarp švarių pirštų ar pabraukydami per švarią popieriaus skiautę.
Nuotraukos šaltinis Shutterstock
6. Cukruotų papuošimų džiovinimas. Cukruotas gėles ar jų žiedlapius sudėkite ant kepimo popieriumi iškloto paviršiaus ir palikite džiūti kambario temperatūroje 1-2 dienas. Džiūvimo metu žiedus galite atsargiai apversti pincetu.
Svarbu, kad džiūstančios gėlės nebūtų apšviestos tiesioginiais saulės spinduliais, nes gali pakisti jų spalva, jos gali išblukti arba paruduoti.
Jeigu norite pagreitinti procesą, cukruotus papuošimus galite sudėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir džiovinti iki 60-65°C įkaitintoje orkaitėje, pravėrus orkaitės dureles. Pravertoje orkaitėje gėlės džius 2-3 valandas (gali džiūti ir trumpiau ar ilgiau, tai priklauso nuo žiedo ar žiedlapių dydžio, storio). Džiovinimo viduryje gėles vertėtų atsargiai, pincetu apversti.
Jeigu dienos pakankamai šiltos ir sausos, rekomenduojame žiedus džiovinti natūraliai. Procesas ilgesnis, tačiau patikimesnis. Džiovinimo orkaitėje metu žiedų arba žiedlapių spalva gali išblukti, patamsėti, jie gali būti trapesni.
Nuotraukos šaltinis Shutterstock
7. Cukruotų gėlių ir žiedlapių saugojimas ir panaudojimas. Visiškai išdžiūvusius žiedus arba žiedlapius sudėkite į sandarų stiklainį ar kitą stiklinį indą su dangteliu. Jokiu būdu negrūskite, papuošimai turi būti sudėti laisvai.
Cukruotus žiedus ar žiedlapius laikykite tamsioje, sausoje vietoje. Jie tinkami naudoti apie metus.
Prireikus žiedus ar žiedlapius iš indo atsargiai, pageidautina pincetu, išimkite ir jais puoškite tortus, keksiukus ar kitokius desertus.
Cukruoti gėlių žiedai ir žiedlapiai tortų, desertų puošimui - laiko patikrintas receptas
Gėlių cukravimui tikrai reikės pasiryžti - užtruksite kelias valandas. Tačiau nuostabiai papuoštais desertais galėsite mėgautis visus metus!
Nuotraukos šaltinis Shutterstock
Jums reikės:
2 saujų gėlių žiedų arba žiedlapių (našlaičių, alyvų, obelų, rožių, erškėčių, rugiagėlių, kinrožių ir kt.);
1 kiaušinio baltymo arba ~50 ml cukraus sirupo;
saujelės smulkaus cukraus arba cukraus pudros.
Gaminimas:
Žiedus arba žiedlapius (jeigu reikia) nuplaukite, švelniai nupurtykite, sudėkite ant popierinių rankšluosčių, kad nudžiūtų.
Kiaušinio baltymą išplakite iki kol lengvai suputos. Į jį arba į cukraus sirupą merkite ploną teptuką ir aptepkite sausus, švarius žiedus arba žiedlapius.
Baltymu apteptus žiedus arba žiedlapius nedelsiant apibarstykite cukrumi arba cukraus pudra. Barstyti galite tiesiog pirštais, tačiau patogiau naudoti platesnį teptuką. Jį pamerkite į cukrų ir juo tapšnokite kiaušinio baltymu arba sirupu apteptus augalus.
Cukruotus žiedus arba žiedlapius sudėkite ant kepimo popieriaus ir palikite džiūti kambario temperatūroje 1-2 paras.
Taip pat galite džiovinti iki 60-65°C įkaitintoje orkaitėje, pravėrus orkaitės dureles, apie 2-3 valandas.
Išdžiovintus papuošimus laikykite sandariame, stikliniame inde, tamsioje, sausoje vietoje iki metų.
Gardžių, puošnių ir gėlėtų jums eksperimentų!