"Palendricas'' tinka ir paduoti svečiui, ir graužti jaukiai susirangius prie pečiaus. Vaikystėje, šalia skilandžių ir lašinukų, tai buvo pagrindinis vasaros darbų ir žiemos švenčių užkandis, o ir studento "tašės'' užpildymui tai labai pravartus daiktas.
Kai anyta, užkutenusi paršelaitį, sūnui įdavė visą kuo ilgiausią palendricą, nutariau pati būtinai pasigaminti savo vaikystės ir jaunystės gardumyno žiemos šventėms, bet pačiai nedrąsu buvo gaminti, tai nusivežiau į kaimuką pas mamą, kad ji smulkmeniškai perduotų man šio patiekalo receptą.
Pirmiausia mėsą reikia supjaustyti norimo dydžio gabalais, nurinkti riebalus.
Susmulkinti česnakus ir sumaišyti su druska. Aš tai ir kitus prieskonius būčiau supylusi kartu, bet mama patarė to nedaryti, nes čia reikalingas eiliškumas.
Pradžioje cukrumi, vis masažuojant su meile ir atsidavimu reikia ištrinti mėsytę. Po to ištrinti pipirų mišiniu, po to lapeliais, o tik ant galo trinti druska su česnakais. Sumaišius viską, druska neleistų, pasak mamos prieiti prieskoniams prie mėsos.
Tuomet sudėti palendricas glaudžiai į indą, uždengti orui pralaidžiu audiniu ir laikyti vėsiai savaitę, vis pavartant.
Po to nuplauti šaltame vandenyje druskos perteklių, padžiovinti pusę dienos. Galima dar kartą, jau saikingai užbarstyti pipirų ir lapelių mišiniu.
Suvynioti į marliukus ir džiovinti pakabintas 2 - 4 savaites. Aš buvau palikusi kaimo troboje, bet dabar jau esu užsisūdžiusi naujų palendricų ir jas džiovinsiu bute.
Linkiu pabandyti - pigu, skanu, be jokių "E''!
Reklama
Reklamos klausimais rašykite
(darbo laikas nuo 8 iki 17 val.)