Uogienei geriau tinka smulkesnės, apvalios, rūgštokos, tamsiai raudonos uogos, nes jų minkštimas tankesnis ir dėl to verdant jos mažiau ištyžta.
Atrenkamos maždaug vienodo dydžio uogos, nuplaunamos ir, vandeniui nuvarvėjus, sudedamos į dubenį sluoksniais su cukrumi. Sekančią dieną atsiradusios sultys nupilamos, užvirinamos, sudedamos uogos, ir viskas ant mažos ugnies verdama, kol uogos pasidaro permatomos. Uogienė esti gražesnė, kai uogos verdamos sirupe vienu sluoksniu, t. y. nedidelėmis porcijomis. Vienai porcijai išvirus, uogos išgriebiamos į dubenėlį, ir tame pačiame sirupe verdamos sekančios porcijos. Po to išgriebtos uogos užpilamos sirupu, supilstoma į kaitintus stiklainius ir hermetiškai uždaroma.
akcijas